Vieną vienintelį kartą nervai neišlaikė. Atėjo kažkoks neaiškus tipas, parašė laiką vieno bėgimą, o pavadinimą kito. Aš jam sakau, tai tu nori 2:35 Kepmton ar 2:25 Fakenham? Sako ne, aš noriu 2:25 Kempton. Sakau, nėra tokio, apsispręsk, kurio iš dviejų nori, pažiūrėk į ekranus ir sutikrink laiką. O jis man rėkia:”Aš noriu 2:25 f…ng Kempton, man nereik žiūrėt i tavo f…ng ekraną”. Nu viskas, manyje kažkas sprogo:”Jei nesugebi užpildyt f…ng lapelio ir sutikrint f…ng laiko, tai eik pro f…ng duris”. Jis atšoko nuo langelio ir… išėjo. Kažkas paplojo. Ir iš darbo niekas neišmetė. Stebuklų šalis.

Pernai per Olimpines žaidynes airių žirgą diskvalifikavo, rado kažkokių vaistų organizme. Įsivaizduokit prasigerusiu ir prasinarkošinusių piliečių grupelę, aptarinejančią šį incidentą:”Kokia gėda Airijai, kokia gėda..arklys on drugs…” Totalus Bermudu trikampis.

Kam bepasakočiau, niekas nesupranta, ko žadu ten pasiilgti.
Nežinau, gal tiesiog tikrumo?

Ir man jau nebereikia klausti kliento vardo, kai ateina loterijos. Visi tie keli šimtai vardų ir pavardžių sugulė mano galvoje kartu su klientu veidais

P.S. Jau pasiilgau. Labai.

Про любовь вдруг запели птицы,
Им в ответ засвистел прохожий,
А над облаком на колеснице
Бог летит. На тебя похожий.

И посыпалось счастье в ладони,
Расплескалось вокруг рекою.
Побежим - все равно догонит,
Приласкает теплой рукою.

Я умою с окон тревогу,
Накормлю гостей пирогами.
А потом…отдохну немного
Там, на облаке, вместе с богами.

2009/04

Smėlis iš delnų.

Aš kartu su baltu smėliu

Tyliai išeinu.

Nežinau, ar dar sugrįšiu,

Pamatysim ryt,

O dabar per baltą smėlį

Eikim pabraidyt.

O į ką mane iškeisi? Tai bus mūsų paslaptis…

Reikia švelniai pamigdyti,
Dainą padainuot.
Ir palaidoti ant kranto,
Jūrai dovanot.

Nėra kur bėgti, ką apkabint,
Nes nėr žolės ir didžiulio medžio.
Jau nepavyksta nusiramint,
Aš vis dar saulė, bet ta, kur leidžias…

Не понять, почему скучаю
И хочу лишь совсем немного-
Угостить тебя чашкой чая
И опять проводить в дорогу.

Знать, что все у тебя в порядке,
Жив-здоров и смеяться можешь,
Что на сердце легко и гладко
И обиды тебя не гложут.

Ну да ладно, стучать не буду
Ни письмом ни рукою в двери,
Помолюсь, попрошу о чуде -
Чтоб и ты в это чудо верил.

1. Netherlands

2. Sweden

3. Norway

4. Iceland

5. Finland

6. Denmark

7. Slovenia

8. Germany

9. Ireland

10. Luxembourg

11. Austria

12. Cyprus

13. Spain

14. Belgium

15. France

16. Czech Republic

17. Slovakia

18. Estonia

19. Italy

20. Poland

21. Portugal

22. Hungary

23. Greece

24. United Kingdom

25. Romania

26. Bulgaria

27. Latvia

28. Lithuania

29. Malta

Labai nepatinka man toks sąrašas. Kurkim kitokį savo šalies įvaizdį.

Visų pirma nustokim kalbėti kokie negeri mūsų paaugliai, kokia baisi padėtis mokyklose.

Pasakykime savo vaikams, anūkams, mokiniams, broliukui, sesutei ar net nepažįstamam vaikui gerą žodį, pagirkime, nudžiuginkime, skirkime savo meilės, laiko.

Gėris užkrėčiamas.

Jei tu esi pats vaikas, kurk laimę aplink, būk draugiškas mokykloje, stebėk klasiokus, gal kuriam reikia pagalbos, gal

kažkam reikia padrąsinimo.

Mieli seneliai, nustokite bambėti koks tas jaunimas niekam tikęs. Tokiomis mintimis gėrio nepridėsite.

Gal  vieną dieną nebus sąrašo, nes visi vaikai bus vienodai laimingi, o kol kas - pakilkime nors laipeliu aukštyn…

Jau virš metų ieškau tiesos šiuo klausimu. Perskaičiau daugybę įvairios literatūros, lankiausi raw food guru puslapiuose, išmokau visokių patiekalų gamybos būdų. Metai kupini apmąstymų, pergyvenimų, atradimų ir nusivylimų.

Galiu prisipažinti - tiesos neatradau.

Žmogus kilęs iš tropikų. Pagal savo genetiką artimiausias primatams, kurių mitybą sudaro vaisiai, žali lapai ir labai nedaug gyvūlinės kilmės “patiekalų”. Jei mus suptų tropikų gamta, tiesos ieškoti nereikėtų-ji kabėtų ant medžių.  Tačiau, žmonija migravo ir tam, kad išgyventų, turėjo valgyti ir kitokį maistą.

Mes negalime imti ir persikelti gyventi į tropikus. Bet galime beveik viską, kas ten auga nusipirkti parduotuvėse. Tarkim, piniginis klausimas nėra aktualus. Einu ir perku apelsinus, bananus, mango, avokadus. Jokių problemų. Na, bambuko ūglių gal ir negausiu. Valgau ir šypsausi. O ką valgau? Vaisius, kurie kažkuo purkšti, skinti dar nesunokę, nukeliavę ilgą kelionę. Tai vienas keblumas. Dar kitas kirba mano galvoje - o kaip su adaptacija? Ar mūsų kūnai per šimtmečius nebus prisitaikę prie vietinio maisto? Uždavus šį klausimą vienam iš šio judėjimo profesionalų gavau atsakymą, kad nuo to laiko kai žmogus paliko tropikus, praėjo ne tiek jau daug šimtmečių, kad įvyktų adaptacija specifiniam maistui, be to, žmonės visą laiką judėjo, migravo. Na, gal ir jo tiesa. Taip pat, jo nuomonė yra tokia, kad tropiniai vaisiai, kad ir atvežtiniai, savo maistingumu tikrai pranoksta mūsų įprastus maisto produktus.

Tai išvada būtų tokia - užtikrinti šia dietą galima tuo, kad sezono metu valgyti mūsų krašte augančius vaisius, daržoves, o ne sezono metu-pirkti atvežtinius.  O jei ne pirkti? Tuomet lieka bulvės, morkos, kopustai, burokai. Bulvių žalių nelabai ir pavalgysi, nors aš valgau.  Džiovinti vaisiai ir uogos, riešutai. Dėl pastarųjų kyla abejonės - daug nesuvalgysi, jaučiasi sunkumo jausmas skrandyje, pavalgiuis norisi miego. Žodžiu, panašiai kaip po gero cepelino O daugybė gyvo maisto receptų sudaryti riešutų pagrindu. Riešutus būtina mirkyti. Ir nemaišyti vienų su kitais.  O vaisius džiovinti reikėtų žemoje temperatūroje.

Daigintos sėklos? Išeitis nebloga, bet ar natūralu daingint augalą, kai jam laikas miegoti? Beje, tai tikrai skanu… Ir gal joms visai patiktų būti daiginamoms ir valgomoms, gal tokia jų paskirtis?

Maisto papildai, arbatos - kaip su jais? Ar jiems turi būti vietos mūsų racione? Jei jau virinta-tai negyva… Be to, ar nežalojame savo gleivinės pildami karštą skystį į burną, gerklę? O maisto papildai- ar nebus tai lyg iš konteksto išluptas žodis? Kodėl gorilai nereikia žuvų taukų ar vitamino D papildo?

Kur būtų pirmapradė tiesa arba variantas, adaptuotas mūsų gyvenimo būdui, bet arčiausias tiesos?

Pastebėjau, kad svarbu maisto nemaišyti. Nors kai kurie produktai nesipyksta. Bet kuo mažiau ingridientų mūsų lėkštėje, tuo smagiau jaučiasi skrandis ir žarnynas. Šiandien suvalgiau visą “galvą” žiedinio kopūsto. Spėkit, ar pučia pilva? Ne. Taip pat sėkmingai galiu sulesti pusę kilogramo vynuogių ir nieko blogo nenutinka. Niekas netiki…

Na, kol kas valgysiu atvežtinius ir vietinius vaisius bei daržoves, pirmenybę skirdama organic ženklu pažymėtiems. To paties ženklo ieškau ir ant ne “raw” produktų pakuočių - pieno, sūrio - be kurių negali gyventi mano dukra. Taip balsuoju už savo planetą.

Pastoviai svyruoju. Kelionės į Lietuvą nepadeda. Ten pakliūnu į įprastą aplinką, ten kur augau. Mama skaniai prigamina. Kur jau man atsispirti. Be to, nėra laiko gaminti savo salotyčių. Bet po savaitės pasijuntu kažkokia sunki, užsiteršusi, sutrinka virškinimas. Ir sugrįžta mano mielas draugas-sinusitas. Tad po atostogu užsiperku pilna vežimą vaisių ir daržovių. Valgau toliau žaliai. Bet bet… kad taip būtų paprasta. Staiga užplaukia prastos nuotaikos, vos ne pykčio priepuoliai. Uu, vaikeli, tikros “lomkės”. Išvada-geriau nedaryt tokių pertraukų, nes viską tenka pradėt iš naujo.

Pamėgau savo dehidratorių http://www.excaliburdehydrator.com/. Duoniukai iš sumaltų linų sėklų - nuostabūs. Sumalu linus su “smoothie” blenderiu, pridedu išbinrkytų linų sėklų, saulėgražų, smulkintų svogūnų, salierų, suformuoju tešlą, kurią užtepu ant specialaus parafleksinio popieriaus ir dedu nakčiai į savo naują krosniuką. Dar į trasą eina vytinti, prieš tai marinuoti, pievagrybiai.

Čia rasite filmuką, kaip gaminami duoniukai.

Pievagrybius supjaustau išilgai, kad liktų grybo forma. Ir marinuoju su alyvų aliejumi, citrinos sultimis, česnaku ir druska. Po kelių valandų sudedu ant specialių grotelių ir į krosnelę. Iš pradinės masės grybų lieka pusė, nes ir žali labai skanūs. Po nakties jau turiu skanius pusryčius - darau sumuštinukus iš duoniukų ir grybų. Pasaka. O dar galima uždėti ką tik norite - pomidoro, avokado, salotų lapų. Vaizduotės reikalas.

Kaimynė sukūrė skanų desertą. Tinginiams. Avokadas  + citrina + medutis. Mm, kaip skanu.

Na, o dabar svarbiausias metų įvykis, dėl kurio dėkoju sau ir tiems, iš kurių mokiausi.  Sau-už tai, kad turėjau nors kažkiek valios taip maitintis ir pozityviai mastyti. Kitems - kad skleidė savo žinias, padarė jas prieinamomis. Aa, dar didelis dėkui tiems, kas išrado internetą

Taigi, įvykis toks, kad prieš 1,5 metus nustatyta diagnozė atmesta.  Esu sveika Gydytojas klausė:”Tai ką darei, ar kokių vaistų gerei?” Atsakiau, kad pakeičiau mitybą, trumpai pasakiau ką valgau. “O, sako, puiku, labai gerai, bet žinok, kad moterims mėsą reikia valgyti, kad nebūtų mažakraujystės.” Na, aš jam neaiškinau, kad mažakraujystė, lydejusi mane visą gyvenimą, taip pat stebuklingai išgaravo būtent po 6 mėnesių mėsos nevalgymo.

Vienas reiškinys mane vis dar neramina - svorio trūkumas. Jei valgau vien tik žalią maistą, ryškiai nesurenku pakankamo kiekio kalorijų ir svoris smarkiai krenta. Pavalgius bile ko (nors ir gana sveikai) Lietuvoje, atgavau du kilogramus. Labai nenoriu jų prarast.