gluosne.lt

“Jeigu Airijoje pamatysi lietuvį, geriau pereik į kitą gatvės pusę”,  - tokiais žodžiais mane išlydėjo iš mylimos Tėvynes. Teko ir kitokių posakių išgirsti. Na, kad į lietuvius ten pagalbos geriau nesikreipti, nes nepadės, bet ir paskutinius grašius išplėš.
- Tu ką, nežinai, į Airiją ir Angliją visas brudas suvažiavo. Skustagalviai treninguoti.
-  Nežinau. O kas blogai su tais treningais?

Atvykome į Airiją su dailia ir naivia  penkių šimtų eurų kupiura. Tryse. Po kelių savaičių nesėkmingų darbo paieškų rankos nusviro. Nusipirkom Lidle maišą bulvių ir sukandom dantis. Ir tai buvo lietuvių šeima, kuri surinko mums didelį krepšį maisto. Ir lietuvis kaimynas padėjo ant stalo šimtinę, tardamas:”Atiduosit, kai prasigyvensit.”.  Tiesiog nespėjome laiku perbėgti į kitą gatvės pusę.

- Jau du metus gyvename su lietuvių pora,
- Ir ką, nori pasakyti, nei karto nesusiėdėt???
- O turėtume?
- Taigi žinai kaip tautoje sakoma apie kaimynus - lietuvius?

Pokalbis prie alaus:
- Į Lietuvą negrįšiu.
- Kodėl?
- Debilų šalis, bananų respublika.
- Tai tu ką, irgi debilas. Ir kur ten tie bananai auga? (Pasakiau tik mintyse, tačiau kažką išgirdo).
- Aš irgi būčiau debilas, jei ten likčiau.

Tai pasirodo - visi protingi čia suvažiavo!  O jų šeimos, draugai, artimieji liko ten, nes tiesiog turi tam tikrą protinę negalią.

Padėtis tiesiog tragiška - bėgi iš Lietuvos, tačiau nuo lietuvių nepabėgsi. Jie su tavim sveikinasi, siūlo pagalbą, kviečia vakarienės. Pareini namo, o ten ir vėl jie - lietuviai!  Pamiršdamas visus pamokymus ir perspėjimus, daliniesi su jais dienos įspūdžiais ir mintimis.
Pernai “tepėme slides” į Kanarus. Kuo toliau nuo tų lietuvių. Kur gi ne! Lietuvis lietuvį užuodžia už kilometro ir vėl pamiršęs atsargumą pasiduoda magnetinei traukai. Na, tai gerai, kad viskas baigėsi tiesiog pukiai praleista savaite.
Šiemet buvome apdairesni ir patraukėm Egiptan, tikėdamiesi, kad 50 laipsnių temperatūroje normalūs lietuviai neišgyvena. Kelionę lydėjo ekstremalūs nuotykiai - dingo lagaminas su visais mūsų drabužiais. Niekam nelinkėčiau atsidurt Egipte su vienais triusikais. Ir ką jūs sau galvojate? Patį pirmą rytą prie mūsų prisėda lietuviai iš Dublino ir, aiškiai besimėgaudami mūsų nelaime, siūlo visokeriopą pagalbą ir moralinį palaikymą. Niekur nuo jų nepabėgsi…
Ten pat teko įsitikinti begaliniu lietuvių suktumu ir skūpumu. Taupo ne tik savo, bet ir svetimus pinigus! Įsodinę mus į taksi, iš anksto rūsčiai nuliūdina vargingą taksistą, kad šios merginos sumokės tik 10 proc. to, ko jis tikisi. Apie tai, kaip buvo skriaudžiami mieli ir draugiški, niekada nemiegantys turgaus prekeiviai, net pasakoti graudu. Vietoje  100 egiptietiškų pinigų tekdavo jiems mokėti tik 10. “No buisness, my friend” - tik tiek ir sugebėdavo išlementi geraširdžiai egiptiečiai. Taigi būčiau ir visus  500  sumokėjusi! Bet ne, tai jie, tautiečiai, neleido pagerinti žmogaus gerbuvio. Ką ir kalbėti, lietuviai ir Afrikoje - lietuviai.

Dieve mano brangiausias, kaip aš jų pasiilgsiu. Tų bedančių burnų, šelmiškų, alumi ir vodka užpiltų akių, to skardaus:”How are you, luv?” ir visokių nešvankybių, tipo kuo vardu mano dešinė krūtis, mat ant mano kairiosios ženkliukas “Natalie”.
Vienas klientas atvežė dovanų iš Las-Vegas - skardinę dėželę, pilną mažyčių mėtinių…penių. Nu tokiu fainų penių. Pačios valgyt nedrįsom, siūlėm kitiems klientams. Jie paima, įsideda į burną, o mes tada parodom kas gi ten toje dėželėje, nagi, pažiūrėkit iš arčiau Apspjaudė visą kilimą. Aš asmeniškai gavau Hello Kitti ledinuką ant pagaliuko. Sake, tokių atvežė visiems vaikams.
Vienas klientas su peiliu užpuolė next door parduotuvės apsauginį, reikalaudamas, kad šis paimtų pinigus iš kasų. Neišdegė, buvo sučiuptas, areštuotas. Kitą ryta linksmai įžengė pro duris, prašydamas, kad jį įleistų į toletą, mat reikia nusiplaut naują tatuiruotę Po to pastatė už šunį 37 centus, pralošė ir pareikalavo pinigų atgal, nes jis ne apie tą šunį galvojo. Be to, buvo apsirengęs visiškai naujais rūbais ir batais. Dabar žinau, kad policija juos tiesiog perrengia ir paleidžia.
Pas mus ateina tokia S.B. ir daro loterija S.B ir M.E. Tai vat tos M.E. mes nesam matę. Niekada. Jos niekas nematė. Kolegė galvoja, kad ji neegzituoja. Imaginary friend of S.B.
Paddy ateina, ikiša lapuka. Ant lapuko viena raidė. Ir as atspeju, ko jis nori!!! Tommo užtenka tik išsižioti ir pavartyti akimis. Ir aš už jį užpildau lapelį. Visiškai teisingai užpildau. O kartais jis užpildo pats. Pralošia ir sako, kad jis šito statymo nedarė, duok pinigus atgal, mat čia ne jo raštas. Va teip va.
Vakare pasako, kad papjaus, o iš ryto ateina ir svaidosi gražiausiais atsiprašymo žodžiais.
Padaugėjo jaunimo. Iki 18 metų. Paprašai ID, tai parodo kokią nors kortelę, panašią į autobuso bilietą. Vienas iš grupės jau pilnametis, tai kiti prašo, kad jis nuneštų jų lošimus. O tas išdidžiai riečia nosį ir aiškina, kad įstatymų nelaužys Kvailiausiai pasijaučiu, kai skanuodama lapelį pamatau “pls, give me ur number” arba “call me 085……” ant ekrano.
Vienas toks naglas kiekvieną pokalbį pradeda sakiniu:”Aš nenoriu su tavimi ginčytis…” ir pradeda ginčytis. Galiausiai pasako:”Su tavim neįmanoma ginčytis” ir nueina. Ko ėjo?
Turim bobutę, kuri vis klasinėja ar ji vakar buvo čia užsukus savo loterijos. Buvo? O kokius numerius darė? Nežinom? Kaip galima nežinoti? Nu gerai, ji padarys dar kartą. Nebuvo? Oi, kaip gi taip, ji tikrai prisimena, kad buvo ir net prisimena, kokius numerius darė. Ir jie tikrai iškrito, bet ji pametė savo bilietuką. Niekuo negalim padėt? Nu, baisu, iki ko pasaulis nusirito, žmonės laimi, o jiems pinigų nemoka. Ji kiekvieną karta klausia vardo, pasako, kad malonu susipažinti ir pati prisistato. Aš jos vardo mirsiu nepamiršiu.

Vieną vienintelį kartą nervai neišlaikė. Atėjo kažkoks neaiškus tipas, parašė laiką vieno bėgimą, o pavadinimą kito. Aš jam sakau, tai tu nori 2:35 Kepmton ar 2:25 Fakenham? Sako ne, aš noriu 2:25 Kempton. Sakau, nėra tokio, apsispręsk, kurio iš dviejų nori, pažiūrėk į ekranus ir sutikrink laiką. O jis man rėkia:”Aš noriu 2:25 f…ng Kempton, man nereik žiūrėt i tavo f…ng ekraną”. Nu viskas, manyje kažkas sprogo:”Jei nesugebi užpildyt f…ng lapelio ir sutikrint f…ng laiko, tai eik pro f…ng duris”. Jis atšoko nuo langelio ir… išėjo. Kažkas paplojo. Ir iš darbo niekas neišmetė. Stebuklų šalis.

Pernai per Olimpines žaidynes airių žirgą diskvalifikavo, rado kažkokių vaistų organizme. Įsivaizduokit prasigerusiu ir prasinarkošinusių piliečių grupelę, aptarinejančią šį incidentą:”Kokia gėda Airijai, kokia gėda..arklys on drugs…” Totalus Bermudu trikampis.

Kam bepasakočiau, niekas nesupranta, ko žadu ten pasiilgti.
Nežinau, gal tiesiog tikrumo?

Ir man jau nebereikia klausti kliento vardo, kai ateina loterijos. Visi tie keli šimtai vardų ir pavardžių sugulė mano galvoje kartu su klientu veidais

P.S. Jau pasiilgau. Labai.

А весна будоражит душу
Ожиданьем тепла балуя,
Нежный ветер по улице кружит
Награждая меня поцелуем.

Про любовь вдруг запели птицы,
Им в ответ засвистел прохожий,
А над облаком на колеснице
Бог летит. На тебя похожий.

И посыпалось счастье в ладони,
Расплескалось вокруг рекою.
Побежим - все равно догонит,
Приласкает теплой рукою.

Я умою с окон тревогу,
Накормлю гостей пирогами.
А потом…отдохну немного
Там, на облаке, вместе с богами.

2009/04