I

Vis klaidina netikrumas orų,

Rožė žydinti po nukritusiais lapais,

Ir, atrodo, jau taip seniai gyvenu

Ten kur žiemą gimsta vasaros kvapas.

Priedainis:

O lietus…Jis ateina iš Lietuvos.

Gal tai ašaros liūdnos mano mamos,

Gal tai jūros banga, išmokus skraidyt

Šiandien panorėjo mane aplankyt.

II

Išsibarsčiūsi tarp praeivių veidu,

Vis galvoju, ką namais pavadinčiau.

Vėl šiame lietuje save atrandu,

Užsimerkiu, kad mintis nuraminčiau.

Priedainis:

O lietus…Jis ateina iš Lietuvos.

Gal tai ašaros liūdnos mano mamos,

Gal tai jūros banga, išmokus skraidyt

Šiandien panorėjo mane aplankyt.

III

Šiandien lija, o rytoj vėjai siaus,

O gal saulė pasibels man į langus,

Nelietuviškai žmonės paklaus:

“Kaip laikaisi? Vėl atrodai pavargus.”

Priedainis:

O lietus…Jis ateina iš Lietuvos.

Gal tai ašaros liūdnos mano mamos,

Gal tai jūros banga, išmokus skraidyt

Šiandien panorėjo mane aplankyt.

I

Liko dvi su puse valandos

Iki mano kalbos, iki tavo tylos.

Užsivėrus kambario durims

Atvirumas nubus, mano baimės nurims.

Priedainis:

Kalbamės vel mes tamsiam kambary,

Atvirauju viena, tu ir vėl tyli.

Kelio nerandu link tavos širdies,

Pavargau ieškot, pavargau išties.

II

Kasdienybės rato užsukti,

Paslaptis praeity, o migla – ateity.

Tas pats scenarijus: darbai-namai,

Mes pamiršom gyvent ir kalbėt atvirai.

Priedainis:

Kalbamės vel mes tamsiam kambary,

Atvirauju viena, tu ir vėl tyli.

Kelio nerandu link tavos širdies,

Pavargau ieškot, pavargau išties.

III

Svetimėjam svetimoj šaly,

Tavo akyse tik naktis gili.

Paprašysiu savo angelų

Kad ir vėl tau atsiūstų šviesos ženklų.

Priedainis:

Kalbamės vel mes tamsiam kambary,

Atvirauju viena, tu ir vėl tyli.

Kelio nerandu link tavos širdies,

Pavargau ieškot, pavargau išties.

Kažkas neleidžia deginti laiškų,

Pavargusia ranka rašytų žodžių.

Trumpučių tavo jausmo apraiškų

Dar nesiryžtu aš paversti suodžiais.

Ir monologai nekalbėjimo naktų

Dar saugomi kažkur slaptą padėti.

Daugėja vis laiškų neišsiustų,

Rašau, negalinti ilgai tylėti.

Linksmai liūdni, sudirgę ir pikti

Jie laukia, kol iššaus strėlė iš lanko.

Ir degs jausmai be skausmo padegti,

Arba keliaus voke link tavo rankų.