Neramu
Man neramu dėl to, kas bus rytoj. Su Žeme, kurioje gyvenu jau ne pirmą gyvenimą. Kodėl žmogus taip jos nemyli. Tiksliau, nebemoka mylėt? Ir aš tokia pati-zombis. Mes visi esam tarsi užprogramuoti, nebematome tikrumo. Kažkieno sukonstruota mintis veda mus į plastikinį pasaulį…
O aš nenoriu ten eiti. Noriu, kad vaikai mano augtu girdėdami paukščių giesmes ir upelio čiurlenimą. Kad matytų žvaigždes.
Radau vieną nuorodą šiandien. Pasibaisėjau.
http://www.myfootprint.org/
Jei visi gyventų taip kaip aš, reikėtų dviejų Žemių.
O ji kol kas viena-vienintelė…
