2 savaitės žalio maisto.
Pliusai ir minusai tęsiasi.
Didžiausias minusas-beprotiškas noras to negyvo maisto. Net neištvėriau ir sugriešinau keliais gabalėliais feta sūrio (jo norisi labiausiai) ir gabalėliu picos. Su pica gavosi taip - ėjom su dukra apsipirkt, išalkom ir užsukom pavalgyt. Ji užsisakė picos, aš salotų. Salotų gavau lygiai saują, o alkis buvo stiprus. Na, aš čia sau teisinuosi taip. Žodžiu, nežinau ką reikia daryti su tuo troškimu valgyt tai ką mėgstu.
Dėl šio minuso sunku gaminti. Visgi vaikas nėra labai didelis, 11 metų. Ji vegetarė, bet vaisiai ir daržovės jai beveik neegzistuoja. Užsiprašė lazanijos, tai sutikau pagamint. Pati ją labai mėgstu. O, kaip sunku buvo nesusigundyti!!!!!!
Dar minusas - kaina. Sveikai maitintis brangu. O jei dar pirkčiau viską organic, tai bankrutuočiau.
Sausėja rankų oda. Nežinau, ar tai susiję su pakitusią mitybą, tačiau seniau taip blogai nebuvo.
Bet yra ir pliusų:
- Svoris nebekrenta, net dalinai sugrįžo.
- Energijos ženkliai daugiau.
- Nosis vis geriau veikia.
- Odos būkle jau gerėja.
- Lengvumo ir gaivumo pojūtis kūne.
- Jokių nuskausminamųjų vaistų!
- Pagerėjo atmintis ir dėmesys.
- Skruostai rausvesni.
- Žymiai mažiau riebaluojasi plaukai.
Pasigaminau saldumynų: sumaliau saulėgrąžų sėklas, kelis riešutus, įbėriau sezamo sėklu, įpyliau medaus ir aliejaus, įbėriau saldžiosios ceratonijos miltelių (pirkau specializuotoje parduotuvėje). Viską sumaišiau, suformavau kukulius apvoliojau kokoso drožlėse. Pavadinom “ežiukai”.
Galvoju, kada ateis tas momentas, kai maisto reikės mažiau. Bandau modeliuoti tokį gyvenimo būdą savo būsimojoje sodyboje. Na, vasara dar galiu įsivaizduoti. Bet ką valgyti žiemą? Suprantu, kad nedirbant žiemą kalorijų eikvojasi nedaug (su sąlyga, kad namie šilta), tačiau, vistiek maisto reikia.
Kas lieka ūkininkui iš maisto žiemos metu?
morkos, kopūstai, svogūnai, česnakai, obuoliai, grūdai, riešutai, džiovinti grybai. Na, džiovintos žolelės.
Pratęskit sąrašą, nes baisu darosi!
Dabar nusiperku įvairių daržovių ir vaisių. Žinoma, yra kita pusė - kažin kiek juose sveikatos? O savo užaugintos pamaitins ir kūną ir sielą. Tačiau liūdnoka darosi. Kaip gi tada su pyragais, uogienėm, košėm? Reikia kažkokiu būdų pagamint naują būsimo gyvenimo paveikslą. Nes senajame kvepia pyragais..
