Kodėl man to reikia. Ir kaip sekasi po trijų savaitėlių.
Manęs daug kas klausinėja kodėl “badauju”. Bendradarbiams atrodo, kad tai nėra maistas. Klientai raukosi pastebėję keistą žalią skystį mano stiklinėje.
Taip noriu gyventi dėl kelių priežasčių.
Sveikata. Nuo mažų dienų buvau ligų maišas. Nebenoriu, užkniso. Genetika pas mus giminėje nekokia. Astma, vėžys, širdeis ir kraujagyslių susirgimai, žarnyno bėdos, etc. Nenoriu pavirsti vaikščiojančiu pūvėsiu. O turint omenyje kad jau daug metu manyje gyvena artrozė, varikozę, vegetacinė distonija, kažkokios skylutės širdyje, kažkokios dėmės kepenyse, adenomijozė, stuburo išvarža, saaugos pilve po peritonito, akmenys inkstuose, vienas iš inkstų pažeistas… Na, gal užteks. Manau, pakankamai daug priežasčių panorėt, kad visą tai susikibtų už rankučių ir linksmu, pukuotu būriu nuplasnotų į laisve. Man 31 metai ir gyvenimas tik prasideda. O valgyt apdorotą maistą būtų tas pats kaip rūkyti ir dėjuoti dėl nesibaigiančio kosulio.
Žemė. Aš čia gimiau ir norėčiau gimti dar daug kartų. Nuoširdžiai tikiu, kad vienintelė tikra išeitis mano Žemei išlikti - žmonijos perėjimas prie sodybviečių. Kai aš ten pereisiu, valgysiu tai, kas auga mano sodyboje. Tai geriau iš anksto pratintis. O sodyboje gyvenant bus tiek visko įdomaus ką nuveikti, tai tikrai nenorėsiu gaišti laiko maisto gamybai. Baikit juokus, taigi rašysiu knygą, užsiimsiu rankdarbiais, grosiu ir dainuosiu. Gal net šoksiu. Eisiu pas jus į svečius. Koks ten dar maisto ruošimas. Dabar va, kai vergiškai gyvenu tai ir randu laiko užsiimt tokiom nesamonėm kaip salotų pjaustymas.
Nuotykis. Man tai įdomu. Įdomu stebėti kokios mintys kyla po įvairaus maisto, kokios nuotaikos. Įdomu sekti kūno pokyčius. Smagu kvailioti maišant įvairius skonius, ragauti naujas sultis ar padažus.
Na, o dabar apie tai, kaip gyvenasi po trijų savaičių.
Porą kartų palūžau. Baltai pavydžių Irenai, kuriai taip lengvai einasi šiuo keliu. Atrodė, kad suvalgyčiau penkias keptas vištas, kalną keptų bulvių ir visą tai užsigerčiau statinaite alaus ar vyno. Ypač sunku vakarais, kai būnu pavargus. O pavargstu pastaruoju metu smarkiai. Darbo vis daugiau, o atostogos buvo seniai. Trečiadienį skrendam namo, vienai dienai. Ot absurdas… 
O atostogausim balandį. Laukiu nesulaukiu.
Svoris jau visą savaitę stabilus. Visumoj praradau tik vieną kilogramą, ko gero tiek reikėjo. Tačiau per liemenį suplonėjau smarkiai, atrodo, kad praradau daugiau svorio. Įdomu…
Atradau labai smagų bendramintės puslapį. Mergina gyvena Amerikoje, pati rusė. Puslapyje daug receptų su paveiksliukais. Tai šiandiena išmeginau vieną tokį - suši. Nori plokšteles senokai esu nusipirkusi, tačiau jos pas mane labai siaurutės. Prasikankinau su jom ir tiek. Neskanu. Trenkia žuvimi Tikro suši nesu ragavus, gal būtų panašūs įspūdžiai. Tačiau atradau naujieną - mirkyti laukiniai ryžiai. Mirkiau dvi paras ir galiu pasakyti, kad jie tapo visai valgomi. Pirkau mišinį - trumpesni, ilgi, juodi, šviesūs. Atrodo labai gražiai ir su tuo suši visai derinasi, galima jais pakeisti virtus ryžius.
Taigi, pusryčiavau tais šlykščiais suši, salotom (pomidoras, agurkas, žalias pipiras, daug krapų, gelsvės, daigintos sėklos, mirkyti ryžiai). Dar padariau padažą iš avokado ir pomidoro, citrinos sulčių. Nelabai skanu, bet su agurko lazdelėm visai patiko. Dar išgėriau daug sulčių (obuoliai, špinatai, salierų kotai), labai skanu! Žodžiu, eksperimentai kiekvieną dieną.
Gyvas maistas pilnas siurprizų. Nėra dviejų vienodo skonio obuolių, pomidorų. Kai darau mišinį niekada nežinau kas gausis. Nuotykis!
Pasigirsiu. Visą gyvenimą mane kamuoja silpnumo priepuoliai ir kraujotakos sutrikimai. Jei pritupdavau ar pasilenkdavau, atsilenkus žiauriai sukdavosi galva, suspausdavo skausmas pakaušyje. Budavo kad ir nukrentu. Tai va - NE BE RA šitos nesamonės!
Žodžiu, viskas būtu gerai, tačiau nuotaika labai prasta. Bet negalėčiau teigti, kad dėl maisto, nes tokių periodų būdavo ir seniau. Gal tiesiog užsitęsusi žiema, nykus oras ir tam tikros nesekmės. Trūksta įspūdžių. Todėl reikia apsirengt ir keliauti jų ieškoti.
Gero sekmadienio ir naujos savaitės!
