Apie lošėjus 4.
Dieve mano brangiausias, kaip aš jų pasiilgsiu. Tų bedančių burnų, šelmiškų, alumi ir vodka užpiltų akių, to skardaus:”How are you, luv?” ir visokių nešvankybių, tipo kuo vardu mano dešinė krūtis, mat ant mano kairiosios ženkliukas “Natalie”.
Vienas klientas atvežė dovanų iš Las-Vegas - skardinę dėželę, pilną mažyčių mėtinių…penių. Nu tokiu fainų penių. Pačios valgyt nedrįsom, siūlėm kitiems klientams. Jie paima, įsideda į burną, o mes tada parodom kas gi ten toje dėželėje, nagi, pažiūrėkit iš arčiau 
Apspjaudė visą kilimą. Aš asmeniškai gavau Hello Kitti ledinuką ant pagaliuko. Sake, tokių atvežė visiems vaikams. 
Vienas klientas su peiliu užpuolė next door parduotuvės apsauginį, reikalaudamas, kad šis paimtų pinigus iš kasų. Neišdegė, buvo sučiuptas, areštuotas. Kitą ryta linksmai įžengė pro duris, prašydamas, kad jį įleistų į toletą, mat reikia nusiplaut naują tatuiruotę 
Po to pastatė už šunį 37 centus, pralošė ir pareikalavo pinigų atgal, nes jis ne apie tą šunį galvojo. Be to, buvo apsirengęs visiškai naujais rūbais ir batais. Dabar žinau, kad policija juos tiesiog perrengia ir paleidžia.
Pas mus ateina tokia S.B. ir daro loterija S.B ir M.E. Tai vat tos M.E. mes nesam matę. Niekada. Jos niekas nematė. Kolegė galvoja, kad ji neegzituoja. Imaginary friend of S.B.
Paddy ateina, ikiša lapuka. Ant lapuko viena raidė. Ir as atspeju, ko jis nori!!! Tommo užtenka tik išsižioti ir pavartyti akimis. Ir aš už jį užpildau lapelį. Visiškai teisingai užpildau. O kartais jis užpildo pats. Pralošia ir sako, kad jis šito statymo nedarė, duok pinigus atgal, mat čia ne jo raštas. Va teip va.
Vakare pasako, kad papjaus, o iš ryto ateina ir svaidosi gražiausiais atsiprašymo žodžiais.
Padaugėjo jaunimo. Iki 18 metų. Paprašai ID, tai parodo kokią nors kortelę, panašią į autobuso bilietą. Vienas iš grupės jau pilnametis, tai kiti prašo, kad jis nuneštų jų lošimus. O tas išdidžiai riečia nosį ir aiškina, kad įstatymų nelaužys Kvailiausiai pasijaučiu, kai skanuodama lapelį pamatau “pls, give me ur number” arba “call me 085……” ant ekrano.
Vienas toks naglas kiekvieną pokalbį pradeda sakiniu:”Aš nenoriu su tavimi ginčytis…” ir pradeda ginčytis. Galiausiai pasako:”Su tavim neįmanoma ginčytis” ir nueina. Ko ėjo?
Turim bobutę, kuri vis klasinėja ar ji vakar buvo čia užsukus savo loterijos. Buvo? O kokius numerius darė? Nežinom? Kaip galima nežinoti? Nu gerai, ji padarys dar kartą. Nebuvo? Oi, kaip gi taip, ji tikrai prisimena, kad buvo ir net prisimena, kokius numerius darė. Ir jie tikrai iškrito, bet ji pametė savo bilietuką. Niekuo negalim padėt? Nu, baisu, iki ko pasaulis nusirito, žmonės laimi, o jiems pinigų nemoka. Ji kiekvieną karta klausia vardo, pasako, kad malonu susipažinti ir pati prisistato. Aš jos vardo mirsiu nepamiršiu.
Vieną vienintelį kartą nervai neišlaikė. Atėjo kažkoks neaiškus tipas, parašė laiką vieno bėgimą, o pavadinimą kito. Aš jam sakau, tai tu nori 2:35 Kepmton ar 2:25 Fakenham? Sako ne, aš noriu 2:25 Kempton. Sakau, nėra tokio, apsispręsk, kurio iš dviejų nori, pažiūrėk į ekranus ir sutikrink laiką. O jis man rėkia:”Aš noriu 2:25 f…ng Kempton, man nereik žiūrėt i tavo f…ng ekraną”. Nu viskas, manyje kažkas sprogo:”Jei nesugebi užpildyt f…ng lapelio ir sutikrint f…ng laiko, tai eik pro f…ng duris”. Jis atšoko nuo langelio ir… išėjo. Kažkas paplojo. Ir iš darbo niekas neišmetė. Stebuklų šalis.
Pernai per Olimpines žaidynes airių žirgą diskvalifikavo, rado kažkokių vaistų organizme. Įsivaizduokit prasigerusiu ir prasinarkošinusių piliečių grupelę, aptarinejančią šį incidentą:”Kokia gėda Airijai, kokia gėda..arklys on drugs…” Totalus Bermudu trikampis.
Kam bepasakočiau, niekas nesupranta, ko žadu ten pasiilgti.
Nežinau, gal tiesiog tikrumo?
Ir man jau nebereikia klausti kliento vardo, kai ateina loterijos. Visi tie keli šimtai vardų ir pavardžių sugulė mano galvoje kartu su klientu veidais 
P.S. Jau pasiilgau. Labai.
chiudikas said,
gruodis 3, 2009 at 17:12
kad ir koks jis buvo, visgi buvo GYVENIMAS, kasdien kazkas naujo
o as vakar stovedamas kasoje pamaciau toki besisypsanti senuka, nusipirkusi kazkokiu pigiu maisto prekiu, kai jis jau pabego, viena kasininke kitai sako, “Ale ot skriaga, laimejo 200 000 litu loterijoje bet vistiek nupigintas maisto prekes perka”
Gluosnė said,
gruodis 3, 2009 at 17:25
Taip, buvo idomus gyvenimas. Dabar irgi nesiskundziu.
Skriaga gal ir gerai daro, kitaip tuoj nieko neliks is tu 200 000
Aurelija said,
gegužė 5, 2010 at 23:48
Sveiki, Gluosne. Prieš kelias dienas atradau žaliavalgystę, pradėjau ieškoti info ir taip iš vieno psl į kitą ir atradau šį dienoraštį. Perskaičiau viską apie žalią maistą ir dabar nuoširdžiai susidomėjau kaip sekasi… Tai kaip sekasi? Paskutinis įrašas jau senokai rašytas, įdomu kaip klostosi žalio maisto vartojimas ir su tuo susiję nauji pastebėjimai
Labai viliuosi sulaukti atsakymo. 
Gluosnė said,
gegužė 6, 2010 at 10:31
Sveika,
Gaminu ir zalius duoniukus. Gyvenant Airijoje galejau sau leisti ekologiskas darzoves ir vaisius, neapdorotus riesutus ir dziovintus vaisius. O cia tas neiperkama.
Nors i mane paziurejus, atrodo, kad is viso nevalgau..
Nors patys net nera buve tuose krastuose, kaip, pvz, Abchazijoje. Nezinau, kodel jie spekuliuoja faktais. Matyt, siekia pritraukti klientu.
Atrasysiu cia ir tiesiai i el.pasta.
Nebesu zaliavalge. Neturiu tiek valios ir pinigu. Nepaisant visu zaliavalgystes pliusu, gamintas maistas man daug skanesnis. Kol gyvenau tik su dukra, tai galejau traukti. O kai apsigyvenau su mylimu, kuriam gaminu tris kartus per diena (zinoma, tipini virta/kepta maista), negaliu atsispirti. Per ta pusmeti, kai valgiau vien zalia maista jutau pastovu alkio jausma, o tai vargina. Dabar valgau labai daug zalio maisto, retai paukstiena ar zuvi. Kaip ne keista, svoris taip ir negrizo.
Didele problema tame, kad tikro maisto Lietuvoje nusipirkti beveik neimanoma. Zaliu riesutu nera, nebent lazdyno, visi kiti skrudinti ir apdoroti chemija. Tas pats su dziovintais vaisiais. Vaisiai ir darzoves importiniai ir irgi apdoroti chemikalais. Tad zaliavalgyste tik salyginai butu tikra. Stengiuosi tiesiog rinktis kuo sveikesni ir tikresni maista, gaminu namie, prie kazko pagaminto pridedu didele zaliu darzoviu salotu porcija. Kuo reciau naudoju keptuve. Valgome labai daug vaisiu. Tenka tempti nemazus krepsius
Aisku, jei butu labai labai labai didelis stimulas, gal grauzciau tiesiog obuolius kilogramais. Na, buna ir tokiu dienu, kai valgau tik zaliai. Bet, ko gero, kaltas stereotipinis mastymas-man didziulis dziaugsmas gaminti seimai ir susesti visiems prie stalo. O jei seima valgytu sriuba (o sriubas as dievinu), o as vien tik savo obuolius ar bananus.. jausciausi prastokai. Nes maistas yra vienas didziausiu malonumu mano gyvenime
Pradedanciam zmogui patarciau tiesiog viena dienos maisto porcija pakeisti zaliu maistu, veliau i savaite viena diena valgyti tik zalia maista (jo reikia daug didesnio turio, kad pasisotinti). Po to dvi dienas, tris. Nepiktnaudziauti riesutais. O galiausiai privesti savo raciona prie santykio 80/20. 80 proc. zalias maistas, o 20 - naturalus, pageidautina vegetarinis. Nors as nesugebu istvert be zuvies. Niekada jos nemegau, o pradejus maitintis zaliai emiau sapnuoti. Gal vartojant omega papildus, tokio noro nebutu, bet papildu stengiuosi vengt.
Noreciau ismokti gyventi valgant vien zaliai ir neprarast maisto malonumo. Kai buvau maza, vasaros metu turedavau tokia prabanga. Aisku, valgiau ir kito maisto, bet nedaug. Viskas augo po nosimi, sode. Buvo sveika, naturalu ir uzauginta su meile. Gal tame ir yra atsakymas… Dabar sios prabangos nebera.
Vakar ziurejau filma apie “melynasias zonas” - vietoves, kur zmones gyvena daug ilgiau, nei vidutiniskai ir yra gerokai sveikesni uz likusias planetos populiacijas. Tad, susidare ispudis, kad pagrindinai faktoriai, lemiantys ju sveikata ir gyvenimo kokybe yra - naturalus (ne tik zalias), vegetarinis (ne veganinis) maistas, uzaugintas ju paciu rankomis ir padovanotas naminiu gyvunu, grazus krastovaizdis, glaudus kartu ir giminiu, bei kaimynu bendravimas, bei gyvenimas “sia diena”, tikslo turejimas. Jie nera zaliavalgiai, nors kai kurie “raw food” guru aiskina priesingai
Kaip bebutu, Aurelija, linkiu sekmes. Daugybei zmoniu tai pavyksta lengvai. As ne is tokiu.
Rita said,
spalis 21, 2010 at 12:09
Labas. Parasykite to filmo apie Blue zones pavadinima :).
Labai sudomino, bet nerandu tokio filmo.