Kambarys
I
Liko dvi su puse valandos
Iki mano kalbos, iki tavo tylos.
Užsivėrus kambario durims
Atvirumas nubus, mano baimės nurims.
Priedainis:
Kalbamės vel mes tamsiam kambary,
Atvirauju viena, tu ir vėl tyli.
Kelio nerandu link tavos širdies,
Pavargau ieškot, pavargau išties.
II
Kasdienybės rato užsukti,
Paslaptis praeity, o migla – ateity.
Tas pats scenarijus: darbai-namai,
Mes pamiršom gyvent ir kalbėt atvirai.
Priedainis:
Kalbamės vel mes tamsiam kambary,
Atvirauju viena, tu ir vėl tyli.
Kelio nerandu link tavos širdies,
Pavargau ieškot, pavargau išties.
III
Svetimėjam svetimoj šaly,
Tavo akyse tik naktis gili.
Paprašysiu savo angelų
Kad ir vėl tau atsiūstų šviesos ženklų.
Priedainis:
Kalbamės vel mes tamsiam kambary,
Atvirauju viena, tu ir vėl tyli.
Kelio nerandu link tavos širdies,
Pavargau ieškot, pavargau išties.
komentaras said,
gruodis 15, 2006 at 14:30
liudnos tavo dainos.Jau namu pasiilgai…Ir mes taves laukiam.Su aetejanciu gimtadieniu!Daugiau sviesos ir vilties!Pamatyk,ji yra!
Ina.
koment said,
vasaris 5, 2007 at 2:30
ačiū gluosne, nuostabus šitas eilėraštis, atrodo, suprantu tavo ilgesį……