Neramu

Man neramu dėl to, kas bus rytoj. Su Žeme, kurioje gyvenu jau ne pirmą gyvenimą. Kodėl žmogus taip jos nemyli. Tiksliau, nebemoka mylėt? Ir aš tokia pati-zombis. Mes visi esam tarsi užprogramuoti, nebematome tikrumo. Kažkieno sukonstruota mintis veda mus į plastikinį pasaulį…

O aš nenoriu ten eiti. Noriu, kad vaikai mano augtu girdėdami paukščių giesmes ir upelio čiurlenimą. Kad matytų žvaigždes.

Radau vieną nuorodą šiandien. Pasibaisėjau.

http://www.myfootprint.org/

Jei visi gyventų taip kaip aš, reikėtų dviejų Žemių.

O ji kol kas viena-vienintelė…

RSS feed for comments on this post · TrackBack URL

Leave a Comment