Apie žodžių trūkumą
Taip, pasiilgau ritmo, pasiilgau
Kaip lavina užplūstančių eilių,
Ar sklandančių lengvai, svajingai
Lyg ryto rūkas tarp baltų gelių.
Galvos skausmu užspadžia neeiliuoti,
Neišdainuoti mano sakiniai,
O ant palangės guli sudėlioti
Nereikalingi niekam bučiniai.
Toks netikrumas ant kiekvieno žingsnio
Net nebemoku susapnuot sapnų,
Nesugebu parinkti žodžiui linksnio…
Bet gyvenu gerai. Aš gyvenu.
Keistuoliška ramybė apgaulinga
Kasdienis vienodumas valandų
Susidrumsčia lietum, nes čia nesninga.
Galbūt dėl to aš ritmo nerandu?
Dėl to ir virsta dainos karolėliais
Ir mezgniais patampa liūdesys,
Nes po langais nežydi baltos gėlės,
O ir lopšinių niekas neklausys.
