gluosne.lt

Jau apie menesį be mėsos. Nesunku.

Savaitė vien tik žalias maistas “raw food”.

Tikrai nelengva. Įsitikinau, kad tai priklausomybė, nes labiausiai noriu to, kai esu nusiminus, susinervinus.

Per savaitę netekau dviejų kilogramu. Tokio plano nebuvo, tačiau sulieknėjau tik per liemenį, matyt tiesiog valosi organizmas.

Minusai:

• nukritęs svoris (na kažkam tai būtų tik pliusas. Beje, panašu kad tai vienas iš neskausmingiausių būdų pamest nereikalingus kilogramus, nes valgai kiek tik nori, bet ne ką tik nori).

• išbertas veidas, išbertas tragiškai. Kyla spuogeliai ant skruostų, kur jų niekad nebuvo. Nedaug, bet skausmingi. Viska kol kas sumetu tam, kad organizmas valosi ir per oda.

• Prie minusų priskiriu ir tai, kad įprasto maisto vis dar norisi ir kartais net labai. Tačiau niekas nežadėjo kad bus lengva.

Pliusai:

• Daugiau energijos,

• geresnė nuotaika,

• vis dažniau “užplaukianti” meilė pasauliui (na, kai norisi visus apkabinti, kai visi gražūs atrodo)

• atrandu malonumą kvėpuoti per nosį (man chroniškas sinusitas),

• Iš inkstų “byra” smėlis. Nelabai smagu, bet byra be jokių vaistu, gal ims ir visas išbyrės.

• Šviesesni dantys, gaivumo jausmas burnoje (neskaitant dienų kai privalgau svogūno ar česnako. Beje, svogūno beprotiškai norėjosi pirmomis dienomis). Na, dantys gal šviesesni, nes atsisakiau juodos arbatos. Geriu žalios. Kol kas neišsiaiškinau kaip ten su ta arbata, nes ji visgi apdorojama temperatūros. Tačiau arbatų, vaistažolių vartojimas daugelyje kultūrų priskiriama sveikam gyvenimo būdui, tai vis dar gersiu. Beje, žalia arbata tikrai puikiai tonizuoja.

• Daugiau laisvo laiko (gaminu tik dukrai, tačiau retai, ji sutinka gamintis pati, kad man nekiltų pagundos)

• Didžiuojuosi savimi, kad sugebėjau taip išgyventi šią savaitę

Nežinau prie ko priskirt, prie pliusų ar minusų: norisi daugiau pabūti su savimi, labai daug įvairių minčių, idėjų, tačiau, sumaištis.

Valgiaraštis:

• Įvairios sultys. Labai skanu apelsinai, morkos, salierai, obuoliai, špinatai.

• Kokteiliai iš pertrintų vaisių (smoothies). Kiviai plius apelsinai…mmm..

• Visokiausios daržovių mišrainės. Kartais įdedu sūdytų alyvuogių, tačiau nesu tikra, ar jos gamintos šaltai.

• Riešutai, džiovinti vaisiai. Dėl džiovintų vaisių nesu tikra, nes neaiški temperatūra, kurioje buvo džiovinti ar vytinti. Tačiau, jų vartoju tikrai nedaug. Riešutų norėjosi labiau pirmomis dienomis, dabar vis mažiau.

• Mirkytos kruopos. Labai skanu avižų kruopos ( ne dribsniai). Užpili šaltu vandeniu iš vakaro, ryte turi koše. Idealus laiko taupymas.

• Daigintos sėklos.

Orai šyla, kita išeiginė bus skirta sėjimui lauke, tai turėsiu savo žolelių. Gaila, kad čia galima sėti tik į vazonėlius.

Literatūra.

Lietuviškai kaip ir nieko neradau. Gal ne ten ieškau. Tačiau begalė informacijos anglų ir rusų kalbomis:

Čia galima parsisiųsti informacijos rusų kalbą. Viktorijos Butenko knyga mane išties įkvėpė.

Puslapiai anglų kalba čia ir čia.

Šiame puslapyje rasite pagalbą pradedančiajam, viskas surašyta žingsneliais.

Google įvedus “raw food” atrasite daugybę puslapių, asmeninių blogų, kuriuose žmonės dalinasi savo patirtimi, dažnai daugiamete patirtimi apie gyvenimą negaminant maisto. Tiksliau, neapdorojant maisto temperatūra.

Ten pat rasite ir įvairiausių receptų. Tačiau man kol kas patinka valgyti paprastai. Na, bet prireiks, jei turėsiu svečių. Galima pagaminti ir žalių tortų, sausainėlių, saldainių.

Šiame puslapyje galima pamatyt ir užsisakyti dehidratorių - prietaisą, skirta maistui džiovinti nekarštu oru. Taip apdorotas jis nepraranda gyvybės. Daugybėje receptų naudojamas būtent šis būdas pagamint duonelei, sausainiams. Brangokas, sakyčiau, na, bet sutaupysiu.

Opozicija. Na, gal ne visai opozicija, tačiau nuomone žmogaus, kuris ėjo šiuo keliu, tačiau patyrė savo kailių kaip sunku tokiam žmogui bendruomenėje. Šventės, vakarėliai, restoranai - viskas tampa tarsi ne be tau. Be to, lieki nesuprastas. Balta varna. Kam tai svarbu, turėtų susimastyti. Dar jis užsimena apie tai, kad sunku būti tikram ar maistas tikrai žalias. Man irgi sunku šiuo klausimu. Todėl tiesiog stengiuosi nebūti fanatiška ir paranoiška. Bent jau del 95 proc. savo maisto esu tikra ir kol kas to pakanka. Tiems, kurie gyvena savo sodybose ir turi savo maisto ši užduotis paprastesnė.

Jei irgi svajojate apie gyvenimą savo sukurtoje sodyboje, tai www.anastasija.lt ir http://esu.tiems.kam.esu.lt/forum rasite bendraminčių.

Palinkėkit man sėkmės, kelias nelengvas, bet kiekviena diena atneša kažką naujo. Įdomu stebėti savo kūno ir minčių pokyčius. Pradedu suprast kad mes esame ne tik tai, ką galvojame, bet ir tai, ką valgome.