Apie aukštą toną.

Smagu pastebėti, kad su metais tampu optimistiškesnė ir geriau nusiteikus.  Vis labiau myliu save, nors pradedu galvot apie  “boob job” :) Bet čia irgi iš meilės sau.  Blogos nuotaikos priepuoliai retesni ir trumpesni. Nors dėl tam tikrų mano gyvenimo aplinkybių galėčiau rautis nuo galvos plaukus.. Bet gal apsiribosiu jų šaknų dažymu.

Gyvas maistas užima apie 90 proc. mano mitybos. Viskas einasi paprasčiau, nes suvalgius kažko “negyvo”, nustojau graužtis ir nerimauti. Svoris truputi nukrito. O norisi priaugti.  Išgėrus stiklinę sulčių jaučiuosi soti. Nežinau, ar tai normalu, ar gerai.

Blogiausia, kai esu alkana, tada jau griebiu viską, kas pakliūna po ranka.

Darbe valgau tik tai, ką atsinešu (salotos ir riešutai) arba nusiperku dėžutę vynuogių. Dažnai pakanka visai dienai. Turbūt visgi mažoka. Kol parvairuoju namo, jau užsimanau valgyt (matyt, vairavimo stresas, nors netoli važiuoti), tada ir  privalgau ko nereikia.

Sunkiausia visgi atsisakyt pieno produktų. Myliu arbatą su pienu, sūrį. Tiesiog stengiuosi jų valgyti vis mažiau.

Pas mus pagaliau atėjo tikras karštas ir žalias pavasaris, smagumėlis, nuotaika dar geresnė!

Penktadienį nusimato draugų diena, laukiu nesulaukiu :)

Atradimas:  Labai šaunaus žmogaus puslapis 

O šį jo straipsnį “Uspechologija liubvi” rekomenduoju paskaityti visiems, kurie ieško savo antrosios pusės arba nori kurti gražius santykius su jau atrasta meile. Gal kam per sausa ir logiška, gal per mažai šauksmo apie nuostabius ir viską galinčius jausmus, bet man labai patiko. Nors ir skaudžiai atmerkia akis į mano pačios trūkumus.

1 Komentaras »

  1. Neo said,

    gegužė 8, 2008 at 19:21

    o as nuo stiklines sulciu tai kaip tik atvirksciai - dar alkanesne jauciuosi…

RSS feed for comments on this post · TrackBack URL

Leave a Comment