Gyvas maistas - raw food. Toliau.
Sveiki, mano vardas Natalija, aš esu priklausoma nuo termiškai apdoroto maisto.
Pastoviai svyruoju. Kelionės į Lietuvą nepadeda. Ten pakliūnu į įprastą aplinką, ten kur augau. Mama skaniai prigamina. Kur jau man atsispirti. Be to, nėra laiko gaminti savo salotyčių. Bet po savaitės pasijuntu kažkokia sunki, užsiteršusi, sutrinka virškinimas. Ir sugrįžta mano mielas draugas-sinusitas. Tad po atostogu užsiperku pilna vežimą vaisių ir daržovių. Valgau toliau žaliai. Bet bet… kad taip būtų paprasta. Staiga užplaukia prastos nuotaikos, vos ne pykčio priepuoliai. Uu, vaikeli, tikros “lomkės”. Išvada-geriau nedaryt tokių pertraukų, nes viską tenka pradėt iš naujo.
Pamėgau savo dehidratorių http://www.excaliburdehydrator.com/. Duoniukai iš sumaltų linų sėklų - nuostabūs. Sumalu linus su “smoothie” blenderiu, pridedu išbinrkytų linų sėklų, saulėgražų, smulkintų svogūnų, salierų, suformuoju tešlą, kurią užtepu ant specialaus parafleksinio popieriaus ir dedu nakčiai į savo naują krosniuką. Dar į trasą eina vytinti, prieš tai marinuoti, pievagrybiai.
Čia rasite filmuką, kaip gaminami duoniukai.
Pievagrybius supjaustau išilgai, kad liktų grybo forma. Ir marinuoju su alyvų aliejumi, citrinos sultimis, česnaku ir druska. Po kelių valandų sudedu ant specialių grotelių ir į krosnelę. Iš pradinės masės grybų lieka pusė, nes ir žali labai skanūs. Po nakties jau turiu skanius pusryčius - darau sumuštinukus iš duoniukų ir grybų. Pasaka. O dar galima uždėti ką tik norite - pomidoro, avokado, salotų lapų. Vaizduotės reikalas.
Kaimynė sukūrė skanų desertą. Tinginiams. Avokadas + citrina + medutis. Mm, kaip skanu.
Na, o dabar svarbiausias metų įvykis, dėl kurio dėkoju sau ir tiems, iš kurių mokiausi. Sau-už tai, kad turėjau nors kažkiek valios taip maitintis ir pozityviai mastyti. Kitems - kad skleidė savo žinias, padarė jas prieinamomis. Aa, dar didelis dėkui tiems, kas išrado internetą 
Taigi, įvykis toks, kad prieš 1,5 metus nustatyta diagnozė atmesta. Esu sveika Gydytojas klausė:”Tai ką darei, ar kokių vaistų gerei?” Atsakiau, kad pakeičiau mitybą, trumpai pasakiau ką valgau. “O, sako, puiku, labai gerai, bet žinok, kad moterims mėsą reikia valgyti, kad nebūtų mažakraujystės.” Na, aš jam neaiškinau, kad mažakraujystė, lydejusi mane visą gyvenimą, taip pat stebuklingai išgaravo būtent po 6 mėnesių mėsos nevalgymo.
Vienas reiškinys mane vis dar neramina - svorio trūkumas. Jei valgau vien tik žalią maistą, ryškiai nesurenku pakankamo kiekio kalorijų ir svoris smarkiai krenta. Pavalgius bile ko (nors ir gana sveikai) Lietuvoje, atgavau du kilogramus. Labai nenoriu jų prarast.
As said,
lapkritis 7, 2008 at 15:49
O kokia ta diagnoze?
Gluosnė said,
lapkritis 7, 2008 at 20:27
Viena is endometriozes rusiu.
Tadas said,
lapkritis 16, 2008 at 7:44
As tai visad sakau: ”
geriau desimt kliogramu lengvesnis, negu puse per sunkus ;)..” Sekmes tau Gluosne ir geru nuotaiku 
Lina said,
balandis 16, 2009 at 9:06
Perskaiciau tavo Gluosne dienorasti, man labai patiko, as jau nuo vasario kazkur derinuosi maista, maziau mesos, daugiau zalio maisto, daugiau vandens, nes anksciau isviso negerdavai skysciu, tai visi juokdavosi sako tau dehidratacija prasides, bet isejau su vaikiuku auginimo atostogu, tai emiau labiau savimi rupintis, jau ir i parduotuve nueinu ir gryztu tuscia, nezinau ka pirkti, ten tiek visokio brudo…
Gluosnė said,
balandis 18, 2009 at 23:02
Sveika, Lina. Vandens klausimas-dar viena problema, apsigyvenusi mano galvoje. Nemegstu gert vandens. Geriu sultis, arbatas. Vanduo plastikiniuose buteliuose-prasta iseitis. Is krano gal net geresne. Dar geriau - is patikrinto saltinio ar grezinio. Bet rinkti reikia i stiklinius butelius ir juose laikyti. Lietuvoje nera problema surasti toki saltini. Zmones prie ju eilese stovi. Apie vandeni renku informacija, isklosiu viename is dienorasciu. Nors trumpai va cia ir isklojau
vegetare said,
gegužė 26, 2009 at 15:55
Sveika, Gluosne. Man tai pat buvo nustatyta endometriozes diagnoze pries 10 metu. Po operacijos isleizdamas gydytojas namo sake, susitiksim ant operacinio stalo po metu, nes liga buvo toli pazengusi. Gydytojas sake, kad tokiais atvejais reikia operuotis kas keli metai. Po operacijos pradejau labai dometis sveiku gyvenimo budu. Visiskai pakeiciau mityba, atsisakiau mesos, valgiau daug zalio maisto, badavau. Tad nuejus pas gydytoja, kaip ir tau jis man sake, maitinkis ir toliau taip, nes rezultatai puikus.
Gluosne ar tu valgai grudus, pupeles?
Gluosnė said,
gegužė 26, 2009 at 22:15
sigurdas said,
birželis 4, 2009 at 17:23
Tas daktaras nėra profesionalas, jei tokiais patarimais žarsto. Mažakraujystė atsiranda ne dėl mėsos trūkumo, o dėl to, kad organizmas negauna pakankamai geležies (arba nepasisavina jos taip gerai). O jau kur geležį tą galima rasti - tai čia šaltinių nemažai: grudai, ankštiniai, seklos…
Gluosnė said,
birželis 4, 2009 at 20:34
Jis profesionalas, Sigurdai. Ligų profesionalas.
Jis uoliai mokėsi iš vadovėlių. Ir gerai žino kokių hormonų pasiūlyti. Ir diagnozuoja gerai. Už ką aš jam labai dėkinga. Žinojau tiksliai su kokiu “svečiu” turių reikalų.
“Ligoninė” - turėtų būti kokia “Sveikinė” arba “Pasveiknamis”, bet ne, kazkodėl “Ligoninė”. Kaip ir vaistai pas mus “nuo galvos” (suprask, nuo proto).
Taigi, kad problema su įsisąvinimu. Kitaip, geležies papildai būtų efektyvūs, o man visai nepadėjo. Obuoliukai padėjo. Daug geležies obuoliuose
Skanaus 
lina said,
rugpjūtis 12, 2010 at 16:20
Sveiki, labai smagu, kad ir Lietuvoje tokiu zmoniu daugeja. As jau nemazai metu pati zaliavalge. Budama nescia valgiau tik raw food ir vaika nuo pat gimimo tik tokiu maistu maitinu:)) Niekada neskiepijau, jokio antibiotiko nedaviau ir siaip jokios chemijos, viskas tik organiska. Ir stebuklai, as nuo to laiko niekada nesu susirgusi, net sukosejusi ar kitaip nesugalavusi, netgi atvirksciai daug ka pasigydziau, sveikata, nuotaika, darbingumas labai padidejo. Vaikas taip pat niekada niekuom nesusirgo ir net nesugalavo, nors lanko jau ne vieni metai darzeli, kur daznai ateina vaikai sergantys ir vieni nuo kitu apsikrecia. Kas keli metai pasidarom kraujo, slapimo tyrimus, gydytojai sako, kad tokiu geru tyrimu rezultatu nemate.
Gluosnė said,
rugpjūtis 13, 2010 at 8:11
Lina, jums butinai reiketu parasyti apie savo patirti ir pasidalinti patarimais. Neturite savo puslapio? Labai noreciau suzinoti daugiau. Nes man nepavyksta grizti prie sito gyvenimo budo.
lina said,
lapkritis 3, 2010 at 17:31
Gluosne, o kodel nepavyksta? Nenorite gal? As nors ir rawfodiste, bet manau, jeigu zmogus nenori buti visisku 100% prisiekusiu zaliavalgiu, tegul ir nebuna. Tikrai nepakensite savo sveikatai, jeigu i diena bent karta suvalgysite virto maisto, tarkim sriubos ar troskinio, garuose virto maisto. Svarbu tik ziureti is ko jis, kad butu darzoves, kruopos, ankstiniai ir pan. taip pat kokios kokybes, ar dera produktai. Juk nebutina maitintis visada vien zaliu maistu. Kartais, arba net kasdien, galima suvalgyti skanaus ir sveiko virto maisto. Taip, jame nebus like tiek daug naudingu medziagu, bet jis ir nekenks. Gal jum netinka buti visiska zaliavalge, gal jum skartais reikia virto maisto, ar net mesos, tarkim zuvies. Manau zmogui reikia viska daryti palaipsniui, isiklausyti i savo vidu, nepulti i krastutinumus ir nesigaileti, nesigrauzti jeigu iskart nepavyksta. Nors zinau, kad yra zmoniu, kurie atsikelia viena ryta ir pakeicia savo iprocius ir gyvenima negriztamai.
O del svorio, sakote kad per mazas, tai galiu patarti naudoti daugiau alieju, bet tik gero, pirmo spaudimo, ekologisko butinai nerafinuoto (linu semenu, ivairiu riesutu, seklu, avokadu ir pan.). Paprastam zmogui reikia 2sauktus i diena, jum gal net 3. Taip pat galima valgyti daugiau riesutu, ivairiu seklu, kaip saulegrazu, moliugu ir t.t. jas reiktu atmirkyti per nakti, tuomet pasisavina, nes siaip jos sunkiai pasisavinamos ir reikia labai gerai sukramtyti.
Savo puslapio neturiu, net nemanau, kad gyvenu kazkaip labai jau neiprastai. Manau visi zmones taip galetu, bet dauguma nenori, kaikuriem tai netinka. O siaip manau jeigu visi zmones per diena valgytu bent 60% zalio maisto, butu sveiki (na cia atmetant ligas, kurios yra emocinio, mentalinio pobudzio). Nes dauguma kartais net nesuvalgo ne vieno vaisiaus ar darzoves per diena
Del vandens, tai Lietuvoje jis neblogas, tik nemazas minusas, kad chloruojamas (kenkia zarnyno florai, kvepavimo takams ir t.t.) bet nusipirkus paprasta anglies filtra, tarkim kad ir brita, problema tikrai isspresite. Aisku idealiausia saltiniu vanduo, bet irgi turetu buti patikrintas, nes ir jie kartais uzsiterse. O del to kad jis ne visiems skanus, tai galima ilasinti kelis saukstus citrinos sulciu:)
Gluosnė said,
lapkritis 3, 2010 at 21:22
Lina, aciu uz komentara. As daug kartu saves klausiu, kodel nepavyksta. Gal valios neturiu? Nes man labai skanu tas negyvas maistas :)) Priklausomybe. Sunkiausia kai salta, norisi silto maisto. Buvo periodas standartines mitybos, ko pasekoje turiu gastrita, skrandzio erozijas ir sugrizusia endometrioze. Beje, svoris mano dar labiau nukrito, matyt, neisisavinu medziagu. Truksta feritino. Zodziu, nieko gero ta visavalgyste, bet kaip nevalgyti to, ka gaminu-neisivaizduoju. O gaminu daug. Namiskiu perauklejimu uzsiimti neketinu, tai kiekvieno asmens pasirinkimas. Gaminti jiems-mano darbas. Ir jie nori mesos, kotletu, sriubu, bandeliu ir t.t., o ne mano “zoliu”. Na, tiesa, tos skrandzio problemos-nebloga disciplina. Bent jau nebevalgau nieko kepto…
lina said,
lapkritis 17, 2010 at 1:01
Dar labai gerai pereiti prie zaliavalgystes, tai bent jau kiekviena ryta, o siaip reiktu ir ne tik ryte, bet ir kuo dazniau, issiplakti darzoviu ar vaisiu, arba ir darzoviu bei vaisiu kokteiliukus. Sumesti viska i mikseri isplakti ir gerti. Cia labai sveikas dalykas, beja ir sotus, ypac jeigu i ji prideti laukiniu zoliu (pieniu lapu, ziedu, ciobreliu, liepziedziu ir t.t.) viskas bus smulkiai isplakta, nesijaus kazkokio ipatingo skonio, bet laukiniuose augaluose zymiai daugiau vitaminu ir mineralu, negu dirbtinai uzaugintuose. Be to, kai pradesite gerti tokius kokteilius pajusite kaip jauciasi organizmas, kaip gerai viskas susivirskina, energijos padaugeja. Tokus galite isplakti ir savo seimos nariams, jie pajus skirtuma, tarp termiskai apdoroto, sunkaus maisto ir gyvo. Ir tai bus jiem pirmas didelis zingsnis link zaliavalgystes.
Kad norisi silto maisto saltuoju metu laiku, tai tiesa, man ir kartais norisi, leidziu isgerti sau siltu arbatu. Manau tuo metu galima ir maista, tarkim koses, pasildyti siek tiek, iki 45 laipsniu.
Beja, mano kelias link zaliavalgystes irgi buvo netrumpas, apie 4metus po truputi ejau link to, vis reciau ir reciau valgydama apdorota maista, ir dar apie 2metus labai retais atvejais suvalgydavau virto maisto.
O jus manau anksciau ar veliau tapsite zaliavalge, nes jau patyrete ka tai reiskia:) Cia tik laiko klausimas..
Vaida said,
kovas 18, 2012 at 11:43
super idomu. aciu, uz tiek daug informacijos. as irgi stengiuosi valgyti daugiau zalio maisto. Jeigu, dar kas skaito cia komentarus, gal butu galima suzinoti daugiau apie lietuvisko zalio valgymo ypatumus, t.y. kokius augalus, vaisiu, darzoves augancius Lietuvoje verta naudoti? gal kas zino, ar yra literaturos, ar siaip turit kokia gera receptu knyga parekomenduoti?
aciu!!!