Mintys apie “raw food”. Prabanga gyventi paprastai.
Skaitau ir skaitau įvairiausias nuomones, kritikas, liaupses, straipsnius, barnius ir t.t. apie taip vadinamą “raw food”. Tiesą pasakius, jau galva sunki nuo informacijos kiekio. Susisteminti neįmanoma, nes vyksta akivaizdus karas raštu. Pseudomoksliniai straipsniai, savo turinyje naudojantis tokius žodžius kaip “anekdotinis”, “kvailas” - pasitikėjimo nekelia, kaip ir rawfoodist’ų argumentai tipo: “mokslininkų įrodyta, kad temperatūros apdorotas maistas yra toks va ir toks va”. Apčiuopiamo ir konkretaus mažai. Tiesa, nemažai argumentų liūdijančių, kad mėsos, žuvies ir pieno produktų kaitinimo metu susidaro žmogui visai nepalankūs junginiai. O vat kažkio tokio smarkiai blogo apie kaitintą augalinį maistą aš neaptikau. Na, kažkiek mažiau vitaminų.
Todėl, išdėstysiu savo požiūrį, kuris remiasi vien tik vidiniu suvokimu ir nuojauta. Kažkam tai pasirodys absurdiška, tačiau nuomonę tik dėstau, niekam neperšu.
Parduotuvių lentynos.
Manau, kad didžiausią pavojų sveikatai kelia ne tiesiog virtas ar keptas maistas, bet to maisto auginimo, saugojimo, transportavimo salygos. Viskas, kas supakuota, užsukta, apibarstyta, užpurkšta, žodžiu, kas nuėjo daugiau nei vieną žingsnį nuo pirminės stadijos tegu nepakliūna į mūsų krepšį. Dėl paprastos priežasties - priedų.
GMO. Ir žalias maistas gali būti pavojingas.
Tas pats karas. Bet kai kare dalyvauja finansiškai suinteresuotos pusės, sunku spręsti apie tai kur tiesa, kur melas.
Jei kas matėt filmą “Ostorožno - jeda”, tai ten papasakotas eksperimentas su žiurkėmis, šertomis modifikuotu maistu. Rezultatai kraupūs. Beje, tokių pat rezultatų sulaukė viena lietuviška laboratorija, kuri žiurkes veikė hormoniniais kontraceptikais. Dėja, informacijos šaltinio atskleist negaliu. Jums belieka tikėti arba ne..
Gyvūlinės kilmės maistas.
Manau, jei gyvūnas - mūsų draugas ir dalinasi su mumis kiaušiniais ir pienų, mums tik į naudą. Nekalbu apie pramoniniu būdu gaunamus maisto produktus. Jei turime savo ožką ir vištas - valio. Tik pageidautina nei pieno nei kiaušinių nevirti.
Energija, informacija.
Apie tai kalbama labai daug. Apie vandens galias, apie minčių jėgą ir t.t. Ir ačiū Dievui. Ateis diena, kai viskas bus paaiškinta ir įrodyta, nebereikės ginčytis. Mes gyvename tarp trapių ir nematomų energetinių srautų. DNR kaupia ir perduoda informaciją iš kartos į kartą. O gal ne tik? Gal mes įsisaviname tam tikrą informaciją ir per maistą, vandenį?
Na, manyje to “gal” nėra, jaučiu ir tiek. Iš kur tas visuotinis nerimas?
Žodžiu, nuoširdžiai manau, kad iš puodo ištrauktas augalas turi panašiai vertės kaip ir iš puodo ištraukta, išvirta knyga. Šį bei tą gal ir įskaitysim, bet tik nuotrupas. O ar toks maistas žalingas? Sunku pasakyti. Gal ir ne. Jis greičiausiai pamaitins kūną, bet ar mes viską žinome kas dar sudaro mūsų esybę?
Pasirinkę tiesiog “raw food” mitybą rinksimės tik mažesnę iš galimų blogybių, bet tai nėra panacėja, tikrai.
Maistas turi būti gyvas visomis prasmėmis, t.y., neseniai nuskintas ir, pageidautina, užaugintas mūsų pačių, su meile. Bet tai tik vienas iš geros savijautos pagrindų. Kitas slypi mūsų mintyse bei poelgiuose, dar kitas - santykiuose su gamta ir pasauliu.
Nieko nėra atskiro ir po vieną, esam surišti nematomais ryšiais ir vienas kitą įtakojame laike ir per atstumą. Kuo daugiau dirbtinumo ir gamtos dovanų niokojimo, tuo daugiau chaoso, nes nutrunka kažkas svarbaus. Jaučiu, kad svarbu viskas - gėlės kvapas, obuolio spalva, debesų forma, vėjo dvelksmas. Ir kuo labiau visą tai iškreipiame, tuo labiau kenkime sau ir ateinančioms kartoms… Ir tegu man niekas nesako:”Ei, gyvenk paprasčiau”. Nes iš tikrųjų, gyvent paprastą gyvenimą jau beveik neįmanoma, ši prabanga iš mūsų atimta. Prabanga gyvent paprastai. Dar liko viso to prisiminimai - kai ryte, dar akių kaip reikaint neatmerkus, basa, su naktiniais eidavau į lauką ir valgiau viską iš eilės. Braškes neplautas, žemėtą agurką, saują svogūnų laiškų…
Na, galite užmėtyti mane akmenimis, bet apie kokią meilę gali eiti kalba, kai ant stalo garuoja hormoninė višta su genetiškai modifikuotom bulvėm, o vyras ateina iš darbo ir žmonai įtekia puokštę nekvepiančių ir du mėnesius nevystančių gėlių?
Kaip bebūtų, visgi valgau ir toliau apie 90 proc. žalio maisto ir jaučiuosi tikrai gerai. Per tuos kelis mėnesius sveikata pagerėjo tiesiog nuostabiai. Net pačiai patikėt sunku. Transformacija juntama ir nuotaikose, mintyse.
Užsirašiau į “raw food” coach kursus, kurie vyks spalio mėnesį. Važiuoju su tam tikra abejone, nes man tikrai ne viskas patinka tame jų pasaulyje. Bet niekas nedraus kurti savo stiliaus. Juo labiau, kad galėsiu legaliai ir licenzijuotai jį propaguoti. Ir jei padėsiu nors vienai moteriai taip, kaip padedu dabar sau, žinosiu, kad gyvenau ne veltui. Žinoma, nerekia sakytu “hop” neperšokus balos, bet šventai tikiu, kad viskas baigisis gerai, kad prasidėtų dar geriau…
