Pasroviui
Kai lietus nesukelia liūdesio,
Kai vėjas neatneša nerimo,
Kai ruduo keisto posmo nesukuria,
Jaučiuosi ištirpus savy…
Nebėra sudirgusio judesio.
Negalvoju, kad verkti negalima.
Aš brendu pasroviui, ne į sūkurį…
Mano upė, kaip niekad, gaivi…
Kai lietus nesukelia liūdesio,
Kai vėjas neatneša nerimo,
Kai ruduo keisto posmo nesukuria,
Jaučiuosi ištirpus savy…
Nebėra sudirgusio judesio.
Negalvoju, kad verkti negalima.
Aš brendu pasroviui, ne į sūkurį…
Mano upė, kaip niekad, gaivi…