gluosne.lt

Susapnuotas apnuogintas šokantis kūnas

Ant paklodžių baltų…

Lyg į nebūtį traukiantis virpantis liūnas.

Ten kur aš, ten ir tu.

Išpintuose plaukuose paklydėliai pirštai

Vis giliau ir giliau.

Prikelta tavo judesio dar kartą mirštu -

Atsimerkti bijau.

Įbrėžimus ant sienų paliekančios rankos.

Išprotėję nagai.

Ir užspaustos dejonės krūtinėje trankos.

Dar drebėsiu ilgai.

Taip nenoriu prabusti, nuvyk ryto saulę!

Neįleisk spindulių.

Dar truputį pabūkim bepročių pasauly.

Tarp besvorių gėlių.

Tavo kvapo voratinkliais apgaubtas rytas,

Judesiai supinti.

Ir ties slenksčiu jau stovi gyvenimas kitas…

Turim tai, ko verti… 

Mano Karalius - Burtų kūrėjas,

Dangaus skrajūnas, Sapnų poetas,

Žvaigždžių nubrėžtas jo siluetas,

Jo švelnų žodį bučiuoja vėjas.

Užjūrio paukštis, varno juodumo,

Paslėpęs šypsnį, keliauja kelią.

Jo žodžiai taiklūs maloniai gelia,

Jo lūpos pučia teisybės dūmą.

Žingsnių tvirtumas puikybę rodo,

Bet jam negaila pusės mėnulio.

Karūna aukso lentynoj guli,

Vienplaukis Princas geriau atrodo.

Padykęs žvilgsnis žaibus pakviestų,

Blakstienų mostas sukeltų vėją.

Jis šokį mano tamsoj stebėjo,

Ir vėl išskrido į savo miestą…

Sūrumu-
Per mano lūpas,
Švelnumu-
Per mano kojas.
Čia svajonės mano supas,
Čia vaikystė vėl kartojas.

Vėsuma
Kutena kūną.
Giluma
Žingsnius skaičiuoja.
Tu pažvelk - stebūklų būna -
Man vanduo rankas bučiuoja.

Ir krūtis
Banga paglosto.
Paslaptis -
Kažkur nuskendo.
Nebeieškau savo uosto.
Paskui saulę paukščiai skrenda…

Manyje -
Dangus ir žemė.
Tyloje -
Rytojus šaukia.
Šaltos rankos smėlį semia,
Beria jūron. Tarsi auką.