Įkvėpti…
Tavo žingsnį,
Paliesti…
Tavo kvapą.
Ragauti…
Tavo žvilgsnį,
Užuosti…
Ką jis slepia.
Matyti…
Per atstumą.
Girdėti…
Sapną tavo.
Nubraukti…
Netikrumą,
Paslėpti…
Baimę savo.
Išgerti…
Tavo aistrą,
Skaityti…
Kūno šokį.
Gesinti…
Reikia gaisrą.
Nenoriu…
Ir nemoku.
Kai draugas mielas pasako žodį,
Parašo laišką, ištiesia ranką,
Tai visos spalvos kitaip atrodo,
Kitokios mintys mane aplanko.
Dangus šviesesnis, šiltesnis vėjas.
Šypsotis noriu, tiesiog šypsotis.
Net liūdesėlis, nakty atėjęs,
Netrukdo sapnui geram sapnuotis.
Tu, drauge mielas, net negalvoji,
Kiek daug stebuklų tie žodžiai slepia.
Kiek daug gyvybės man dovanoji.
O džiaugsmo ašaros rožėm kvepia.
Užsidegsiu žvakes,
Tyliai muzika gros.
Vėl aš lauksiu tavęs.
Tarp nakties ir dienos.
Tarp gelmių ir erdvės
Mano mintys skrajos.
Jos tave garsiai kvies.
Ar pavargs ar nustos?
Tarp tamsos ir šviesos
Mano svajos braidys.
Jos tavęs vėl ieškos.
Ar kas joms sukliudys?
Tarp melų ir tiesos
Mes gyvenam keistai.
Mano meilė alsuos.
Ar matai ją? Matai??
Tarp manęs ir tavęs
Milijonai kelių.
Kas tą tikrą suras?
Aš ieškot negaliu.
|
