Pakeliavimas
Vėjas atneša tylų Requiem
Mano kūnui išeiti norinčiam.
Bet atodūsiai… nepalieka jie.
Gal nepakenčia ašarojančių?
Susižeisčiau, pėdas nuleidusi
Į šukes valandų sutrupintų.
Vangios maldos į dangų beldžiasi,
Paprašyt, kad sapnų parūpintų.
Lyja muzika apsiniaukėlė,
Kiekvienu lašu galvą plėšianti.
Jau skrendu kažkur, jau pusiaukėlė,
Balsą jau girdžiu, mane kviečiantį.
“Pabraidyk dar per savo liūdesį”, -
Maigo skruostus delnai gyvenimo.
“Kad išgirstum tikrumo judesį,
Prislopintą dantų kalenimo. “
