Į ateitį.
Ilgiuosi jau, nors dar esi šalia,
Jau pasiilgau mūsų nebūvimo
Tarp sienų svetimų, kur nevalia
Kabint įrėmintų tylių prisiminimų.
Aš jau ilgiuosi tavo tuštumos,
Reikšmingų ir bereikšmių mūsų žodžių,
Lietingos ir sužvarbusios dienos,
Žiedų vasarį ir netikro gruodžio,
Švelnios nemeilės tavo akyse,
Delnais nuglostytų pečių…Ilgėsiuos
Pasnigusių žuvėdrų bangose
Tos jūros, kurios niekad nemylėsiu.
