Išeiginės.
Penktadienį aktyviai ilsėjausi. Ir tobulinau vairavimo įgudžius, kurių nelabai ir turiu. Pasiryžau važiuoti i Drogheda, maždaug 65 km nuo mano kaimo. Nuvažiavau sėkmingai, bet išlipus kojos tirtėjo ir veidas buvo raudonas nuo spaudimo 
Na, ne esmė. Svarbiausia, kad susitikau su brangiu draugu. Širdis ir dabar dainuoja. Vakare vyko šeimos šventė, vyrai grojo gitarom, dainavo. Staiga suvokiau, kokia užsiciklinusi patapau tame rate darbas-namai, net pamiršau, kad gali būti taip gera!
Tiesa, dar patenkinau savo tuštybę ir trauką apatiniam trikotažui. Kiek išleidau nesakysiu. Bet vaizdelis neblogas!
Tačiau vis mąstau, kaip tą vaizdelį pagerinus kokiais penkiais kilogramais. Pageidautina išdėstytais tam tikrose vietose.
Šiandien užsuko draugė, kupina įspūdžių iš Sinelnikovo knygų. Tai, pasak jos, jei aš įsivaizduosiu kaip mano krūtinė didėja, turėtų pasisekti. Neblogai, ką? Na, aš tikiu minties galia. Nepriklausomai nuo visų kempininių diagnozių jaučiuosi sveiku žmogumi, bet kad užaugtų papai?? Oo, čia tai būtų geras. Užauginčiau savuosius, o kitoms padėčiau tai padaryti už tam tikrą simbolinę sumą. Štai ir gimė verslo planas!
Žaliavalgiauti sekasi neblogai. Vakar sukombinavau nerealią vakarienę. Sumuštiniai - pievagrybis, ant jo avokado gabalėlis ir rūkyta lašiša. Niu žinau, kad lašiša neįsipaišo pagal visus principus, bet užtat kaip įsipaišo pagal skonį, ojei!
Ryte tradiciškai stiklinė sulčių - obuolys, apelsinas, salieras. Dievinu salierus, nesuprantu, kodėl visiems jie tokie neskanūs. Po to primakalavau nemenką dubenį mišrainės: ridikėliai, pomidorai, paprika, salierai, avokadas, alyvuogės ir marinuoti agurkėliai, svogūnas, česnakas, feta sūris. Alyvuogės, agurkėliai ir feta sūris - mano mažytė nuodėmė. Mišrainė buvo nereali ir staigiai išgaravo. Na, taip ir turi būti, nes tokia mišrainė greitai genda.
O, šiandien atlikau žygdarbį - nulupau seną silikoną dušo kabinoje ir užtepiau naujo. Atrodo tragiškai, bet užtat balta ir nebėra grėsmės vandeniui nutekėt kur nereikia.
Štai toks buitiškas mano gyvenimas, tačiau gera jį gyventi. Nemoku tiksliai nusakyti to gerumo jausmo, bet įtariu, kad jis banaliai vadinamas laime.
