Kinas

Aš dar maža. Gyvenimas - kaip kalnas.
Jis toks netikras, tarsi kino juosta.
Tame kine šmežuoja baltos varnos,
Sparnais šviesiais asfalto purvą šluosto.

Aš taip bijau, bijau to netikrumo.
Kaip įsibrovelė, pakliuvus į ekraną.
Griuvėsiai ten, o jie vadina rūmais.
Kaip robotai, keliauja vykdyt plano.

Scenarijus? Jūs meskit jį į ugnį.
Nevykėliai tą veikalą parašė.
Užaugsiu aš ir peršoksiu bedugnę.
Nors režisierius ten įkrist paprašė.

RSS feed for comments on this post · TrackBack URL

Leave a Comment