Nebijau
Užsimerkiu ir matau,
Atsimerkiu ir jaučiu.
Aš savęs nebevaldau
Jau nebevaldau minčių.
Visos jos arti tavęs,
Pilnos ilgesio skaudaus.
Niekas niekas nesupras -
Aš pakylu lyg dangaus.
Aš pakylu taip aukštai,
Kad galėčiau smarkiai krist
Ar matai, ar tu matai?
Aš jau nebijau suklyst.
Atsistosiu prieš tave
Ir žiūrėsiu į akis.
Viskas virpa manyje -
Ir aistra, ir jaudulys.
Rankos tavo…Aš tirpstu
Vien žiūrėdama į jas.
O palietus susvaigstu…
Pasiilgau aš tavęs.
Ilgesys – visad šalia.
Aš jau pradedu priprast,
Netikrovė, nežinia -
Net nenoriu to prarast!
Beprotybė man skani.
Ir saldus tas liūdesys.
Pakalbėk su manimi!
Ko prašau? Ar kas klausys?
Sėdžiu vėl nakty viena.
Laukiu. Ko? Net nežinau.
Tuoj ateis kita diena.
Apsvaigau, aš apsvaigau…
