gluosne.lt

Aš nieko nelaukiu, nesitikiu nieko
Tiesiog pasvajoju truputi prieš miegą.
Tiesiog pagalvoju - gyvenimas keistas -
Jei susergi gėriu, tai blogis bus vaistas.

Pabūti laimingas gal tik truputi,
Kad tik nepriprastum visad tokiu būti.
Pajutęs artumą, patirk atstūmimą,
Per skausmą suvok savo vaiko gimimą.

Badauk, kad įvertintum duonos saldumą,
Gedėk, kad suvoktum būties paprastumą.
Prarask, kad atrastum vėl Norą gyventi.
Mylek. Kad galėtum ne vienas pasenti.

Kad kas pasakytu, kur žengt kitą žingsnį
Kur kitą minutę nukreipt savo žvilgsnį?
Kaip reikia gyvent, kad negraužtų dvejonės?
Belieka tik laukti likimo malonės?

O gal būt už rytdieną reikia kovoti?
Parkrist, pralaimėti ir vėl atsistoti?
Aš taip pavargau, tas gyvenimas keistas.
Kažkuo susirgau. Kas gi bus mano vaistas?

Gyvenime, tu iš manęs juokiesi!
Kad taip vėlai man leidi tai patirti.
Aš pirmą kartą pajutau, kaip dviese
Taip gera, kad net norisi numirti…

Paskęst tame jausme, jame išnykti,
Atimt ir negrąžint tą skonį saldų.
Net nežinau, ar juoktis, o gal pykti?
Tas protas…jis jau nieko nesuvaldo.

Sakyk, gyvenime, kada įjungsi šviesą?
Kokiam dar skausmui reikia pasirengti?
Norėčiau dar pajaust, kaip būnant dviese
Taip gera, kad net norisi gyventi…

Ir vėl negaliu, vėl užmigt negaliu.
Vartaus, užsikloju ir vėl atsikloju.
Myliu. iki skausmo, be proto myliu.
Ir savąją širdį metu Tau po kojom.

Kvėpavimas vaiko, rankutė šilta
Manęs neramina, man to nepakanka.
Mažytis pasaulis, maža visata
Net sukasi, kaip paliečiu tavo ranką.

Pakylu iš lovos ir šalto vandens
Pilu sau ant veido. Einu tyloje.
Tikrai nepamiršiu šio keisto rudens
Aš būnu nakty, o naktis – manyje.

Tu ten, kur tamsu. Ir arti ir toli.
O aš negaliu nei pašaukt, nei paliest.
Gal būt kaip ir aš, Tu užmigt negali
Nes nerimas vėl nepalieka širdies.

Yra kaip yra. Kaip sakei - bus gerai.
Tiesiog kartais būna dalyku keistų,
Kurie stipresni ir kurių nevaldai.
Bet laikas juos tvarko. Ne aš ir ne Tu.