Saulė lija - šviečia lietūs
Kai saulė bučiuoja lietų,
Kai šviečia šlapi spinduliai,
Jačiasi kvapas mėtų
Ir kviečia bėgti keliai.
Taip noris, ištiesus ranką,
Paliesti draugo pečius,
Panirti į džiaugsmo bangą,
Pas laimę užsukt į svečius.
Bet niekur aš neskubėsiu.
Pabūsiu rami rami.
Prie verkiančio lango prisėsiu,
Kalbėsiu su savimi.
Puodelis šiltos arbatos,
Apsunkę akių vokai,
Jau girdisi paukščių sonatos.
Vėl skuba į lauką vaikai.
