rugsėjis 22, 2003 at 13:41
· Filed under Eilėraščiai
Sūrumu-
Per mano lūpas,
Švelnumu-
Per mano kojas.
Čia svajonės mano supas,
Čia vaikystė vėl kartojas.
Vėsuma
Kutena kūną.
Giluma
Žingsnius skaičiuoja.
Tu pažvelk - stebūklų būna -
Man vanduo rankas bučiuoja.
Ir krūtis
Banga paglosto.
Paslaptis -
Kažkur nuskendo.
Nebeieškau savo uosto.
Paskui saulę paukščiai skrenda…
Manyje -
Dangus ir žemė.
Tyloje -
Rytojus šaukia.
Šaltos rankos smėlį semia,
Beria jūron. Tarsi auką.
Permalink
rugsėjis 20, 2003 at 14:11
· Filed under Eilėraščiai
Kai lietus nesukelia liūdesio,
Kai vėjas neatneša nerimo,
Kai ruduo keisto posmo nesukuria,
Jaučiuosi ištirpus savy…
Nebėra sudirgusio judesio.
Negalvoju, kad verkti negalima.
Aš brendu pasroviui, ne į sūkurį…
Mano upė, kaip niekad, gaivi…
Permalink
rugsėjis 7, 2003 at 13:16
· Filed under Eilėraščiai
Geležinė naktis…
Oras tirštas kaip molis.
Dangtis guls, žemės kris-
Amžinas mano guolis.
Pajudėt nepavyks,
Vyzdžiai plėsis į tamsą.
Plaks širdis, stygos klyks,
Bet nebus jokio garso…
Siaubas peiliu badys
Mano pirštus. Po vieną.
Kojos, rankos ardys
Tą nematomą sieną.
Vėl prabust pamiršau.
Sapnas-mūšis už būvį.
Padarykit, prašau
Man kontrolinį šūvį.
Permalink