dar sukasi
Paniuniuosiu, save apkabinus,
Tylią dainą, be garso, be žodžių,
Apie tai, kaip isšgelbėjo vynas
Lyg netyčia nuvytusią rožę.
Apie tai, kaip delnai užrakina
Liūdną žvilgsnį, suspaudę į saują.
Pakutena šiek tiek, pakankina
Ir paleidžia sudegti i saulę.
Apie mintį, pabirusią pievoje
Tarp laužų, niekada nekurentų,
Ir paveikslą, įmūrytą sienoje,
Kad jame niekas jau negyventų.
Ilgą sruogą ant piršto susukusi
Vėl grožiuosi spalvų tobulybę…
Keista - šiandien pasaulis dar sukasi,
Dar žingsnelis - ir vėl begalybė…
