Gyvas maistas - raw food. Toliau.
Sveiki, mano vardas Natalija, aš esu priklausoma nuo termiškai apdoroto maisto.
Pastoviai svyruoju. Kelionės į Lietuvą nepadeda. Ten pakliūnu į įprastą aplinką, ten kur augau. Mama skaniai prigamina. Kur jau man atsispirti. Be to, nėra laiko gaminti savo salotyčių. Bet po savaitės pasijuntu kažkokia sunki, užsiteršusi, sutrinka virškinimas. Ir sugrįžta mano mielas draugas-sinusitas. Tad po atostogu užsiperku pilna vežimą vaisių ir daržovių. Valgau toliau žaliai. Bet bet… kad taip būtų paprasta. Staiga užplaukia prastos nuotaikos, vos ne pykčio priepuoliai. Uu, vaikeli, tikros “lomkės”. Išvada-geriau nedaryt tokių pertraukų, nes viską tenka pradėt iš naujo.
Pamėgau savo dehidratorių http://www.excaliburdehydrator.com/. Duoniukai iš sumaltų linų sėklų - nuostabūs. Sumalu linus su “smoothie” blenderiu, pridedu išbinrkytų linų sėklų, saulėgražų, smulkintų svogūnų, salierų, suformuoju tešlą, kurią užtepu ant specialaus parafleksinio popieriaus ir dedu nakčiai į savo naują krosniuką. Dar į trasą eina vytinti, prieš tai marinuoti, pievagrybiai.
Čia rasite filmuką, kaip gaminami duoniukai.
Pievagrybius supjaustau išilgai, kad liktų grybo forma. Ir marinuoju su alyvų aliejumi, citrinos sultimis, česnaku ir druska. Po kelių valandų sudedu ant specialių grotelių ir į krosnelę. Iš pradinės masės grybų lieka pusė, nes ir žali labai skanūs. Po nakties jau turiu skanius pusryčius - darau sumuštinukus iš duoniukų ir grybų. Pasaka. O dar galima uždėti ką tik norite - pomidoro, avokado, salotų lapų. Vaizduotės reikalas.
Kaimynė sukūrė skanų desertą. Tinginiams. Avokadas + citrina + medutis. Mm, kaip skanu.
Na, o dabar svarbiausias metų įvykis, dėl kurio dėkoju sau ir tiems, iš kurių mokiausi. Sau-už tai, kad turėjau nors kažkiek valios taip maitintis ir pozityviai mastyti. Kitems - kad skleidė savo žinias, padarė jas prieinamomis. Aa, dar didelis dėkui tiems, kas išrado internetą 
Taigi, įvykis toks, kad prieš 1,5 metus nustatyta diagnozė atmesta. Esu sveika Gydytojas klausė:”Tai ką darei, ar kokių vaistų gerei?” Atsakiau, kad pakeičiau mitybą, trumpai pasakiau ką valgau. “O, sako, puiku, labai gerai, bet žinok, kad moterims mėsą reikia valgyti, kad nebūtų mažakraujystės.” Na, aš jam neaiškinau, kad mažakraujystė, lydejusi mane visą gyvenimą, taip pat stebuklingai išgaravo būtent po 6 mėnesių mėsos nevalgymo.
Vienas reiškinys mane vis dar neramina - svorio trūkumas. Jei valgau vien tik žalią maistą, ryškiai nesurenku pakankamo kiekio kalorijų ir svoris smarkiai krenta. Pavalgius bile ko (nors ir gana sveikai) Lietuvoje, atgavau du kilogramus. Labai nenoriu jų prarast.
