Pasroviui
Kai lietus nesukelia liūdesio,
Kai vėjas neatneša nerimo,
Kai ruduo keisto posmo nesukuria,
Jaučiuosi ištirpus savy…
Nebėra sudirgusio judesio.
Negalvoju, kad verkti negalima.
Aš brendu pasroviui, ne į sūkurį…
Mano upė, kaip niekad, gaivi…
RSS feed for comments on this post · TrackBack URL
