Klaustrofobija.

Geležinė naktis…
Oras tirštas kaip molis.
Dangtis guls, žemės kris-
Amžinas mano guolis.

Pajudėt nepavyks,
Vyzdžiai plėsis į tamsą.
Plaks širdis, stygos klyks,
Bet nebus jokio garso…

Siaubas peiliu badys
Mano pirštus. Po vieną.
Kojos, rankos ardys
Tą nematomą sieną.

Vėl prabust pamiršau.
Sapnas-mūšis už būvį.
Padarykit, prašau
Man kontrolinį šūvį.

RSS feed for comments on this post · TrackBack URL

Leave a Comment