Suteik man išminties, nauja diena,
Bet taip, kad nereikėtu vėl kentėti.
Kad būtų man gerai, kai aš viena,
Kad dėl manęs jau niekam neskaudetu.
Nuimk tą juodą demę nuo širdies,
Nes pasielgt gerai man nepavyko.
Nauja diena, suteik man išminties.
Arba atimk visai, jei jos dar liko.
Aš dar maža. Gyvenimas - kaip kalnas.
Jis toks netikras, tarsi kino juosta.
Tame kine šmežuoja baltos varnos,
Sparnais šviesiais asfalto purvą šluosto.
Aš taip bijau, bijau to netikrumo.
Kaip įsibrovelė, pakliuvus į ekraną.
Griuvėsiai ten, o jie vadina rūmais.
Kaip robotai, keliauja vykdyt plano.
Scenarijus? Jūs meskit jį į ugnį.
Nevykėliai tą veikalą parašė.
Užaugsiu aš ir peršoksiu bedugnę.
Nors režisierius ten įkrist paprašė.
|
