gluosne.lt

Manęs daug kas klausinėja kodėl “badauju”. Bendradarbiams atrodo, kad tai nėra maistas. Klientai raukosi pastebėję keistą žalią skystį mano stiklinėje.

Taip noriu gyventi dėl kelių priežasčių.

Sveikata. Nuo mažų dienų buvau ligų maišas. Nebenoriu, užkniso. Genetika pas mus giminėje nekokia. Astma, vėžys, širdeis ir kraujagyslių susirgimai, žarnyno bėdos, etc. Nenoriu pavirsti vaikščiojančiu pūvėsiu. O turint omenyje kad jau daug metu manyje gyvena artrozė, varikozę, vegetacinė distonija, kažkokios skylutės širdyje, kažkokios dėmės kepenyse, adenomijozė, stuburo išvarža, saaugos pilve po peritonito, akmenys inkstuose, vienas iš inkstų pažeistas… Na, gal užteks. Manau, pakankamai daug priežasčių panorėt, kad visą tai susikibtų už rankučių ir linksmu, pukuotu būriu nuplasnotų į laisve. Man 31 metai ir gyvenimas tik prasideda. O valgyt apdorotą maistą būtų tas pats kaip rūkyti ir dėjuoti dėl nesibaigiančio kosulio.

Žemė. Aš čia gimiau ir norėčiau gimti dar daug kartų. Nuoširdžiai tikiu, kad vienintelė tikra išeitis mano Žemei išlikti - žmonijos perėjimas prie sodybviečių. Kai aš ten pereisiu, valgysiu tai, kas auga mano sodyboje. Tai geriau iš anksto pratintis. O sodyboje gyvenant bus tiek visko įdomaus ką nuveikti, tai tikrai nenorėsiu gaišti laiko maisto gamybai. Baikit juokus, taigi rašysiu knygą, užsiimsiu rankdarbiais, grosiu ir dainuosiu. Gal net šoksiu. Eisiu pas jus į svečius. Koks ten dar maisto ruošimas. Dabar va, kai vergiškai gyvenu tai ir randu laiko užsiimt tokiom nesamonėm kaip salotų pjaustymas.

Nuotykis. Man tai įdomu. Įdomu stebėti kokios mintys kyla po įvairaus maisto, kokios nuotaikos. Įdomu sekti kūno pokyčius. Smagu kvailioti maišant įvairius skonius, ragauti naujas sultis ar padažus.

Na, o dabar apie tai, kaip gyvenasi po trijų savaičių.

Porą kartų palūžau. Baltai pavydžių Irenai, kuriai taip lengvai einasi šiuo keliu. Atrodė, kad suvalgyčiau penkias keptas vištas, kalną keptų bulvių ir visą tai užsigerčiau statinaite alaus ar vyno. Ypač sunku vakarais, kai būnu pavargus. O pavargstu pastaruoju metu smarkiai. Darbo vis daugiau, o atostogos buvo seniai. Trečiadienį skrendam namo, vienai dienai. Ot absurdas… O atostogausim balandį. Laukiu nesulaukiu.

Svoris jau visą savaitę stabilus. Visumoj praradau tik vieną kilogramą, ko gero tiek reikėjo. Tačiau per liemenį suplonėjau smarkiai, atrodo, kad praradau daugiau svorio. Įdomu…

Atradau labai smagų bendramintės puslapį. Mergina gyvena Amerikoje, pati rusė. Puslapyje daug receptų su paveiksliukais. Tai šiandiena išmeginau vieną tokį - suši. Nori plokšteles senokai esu nusipirkusi, tačiau jos pas mane labai siaurutės. Prasikankinau su jom ir tiek. Neskanu. Trenkia žuvimi Tikro suši nesu ragavus, gal būtų panašūs įspūdžiai. Tačiau atradau naujieną - mirkyti laukiniai ryžiai. Mirkiau dvi paras ir galiu pasakyti, kad jie tapo visai valgomi. Pirkau mišinį - trumpesni, ilgi, juodi, šviesūs. Atrodo labai gražiai ir su tuo suši visai derinasi, galima jais pakeisti virtus ryžius.

Taigi, pusryčiavau tais šlykščiais suši, salotom (pomidoras, agurkas, žalias pipiras, daug krapų, gelsvės, daigintos sėklos, mirkyti ryžiai). Dar padariau padažą iš avokado ir pomidoro, citrinos sulčių. Nelabai skanu, bet su agurko lazdelėm visai patiko. Dar išgėriau daug sulčių (obuoliai, špinatai, salierų kotai), labai skanu! Žodžiu, eksperimentai kiekvieną dieną.

Gyvas maistas pilnas siurprizų. Nėra dviejų vienodo skonio obuolių, pomidorų. Kai darau mišinį niekada nežinau kas gausis. Nuotykis!

Pasigirsiu. Visą gyvenimą mane kamuoja silpnumo priepuoliai ir kraujotakos sutrikimai. Jei pritupdavau ar pasilenkdavau, atsilenkus žiauriai sukdavosi galva, suspausdavo skausmas pakaušyje. Budavo kad ir nukrentu. Tai va - NE BE RA šitos nesamonės!

Žodžiu, viskas būtu gerai, tačiau nuotaika labai prasta. Bet negalėčiau teigti, kad dėl maisto, nes tokių periodų būdavo ir seniau. Gal tiesiog užsitęsusi žiema, nykus oras ir tam tikros nesekmės. Trūksta įspūdžių. Todėl reikia apsirengt ir keliauti jų ieškoti.

Gero sekmadienio ir naujos savaitės!

Pliusai ir minusai tęsiasi.

Didžiausias minusas-beprotiškas noras to negyvo maisto. Net neištvėriau ir sugriešinau keliais gabalėliais feta sūrio (jo norisi labiausiai) ir gabalėliu picos. Su pica gavosi taip - ėjom su dukra apsipirkt, išalkom ir užsukom pavalgyt. Ji užsisakė picos, aš salotų. Salotų gavau lygiai saują, o alkis buvo stiprus. Na, aš čia sau teisinuosi taip. Žodžiu, nežinau ką reikia daryti su tuo troškimu valgyt tai ką mėgstu.

Dėl šio minuso sunku gaminti. Visgi vaikas nėra labai didelis, 11 metų. Ji vegetarė, bet vaisiai ir daržovės jai beveik neegzistuoja. Užsiprašė lazanijos, tai sutikau pagamint. Pati ją labai mėgstu. O, kaip sunku buvo nesusigundyti!!!!!!

Dar minusas - kaina. Sveikai maitintis brangu. O jei dar pirkčiau viską organic, tai bankrutuočiau.

Sausėja rankų oda. Nežinau, ar tai susiję su pakitusią mitybą, tačiau seniau taip blogai nebuvo.

Bet yra ir pliusų:

• Svoris nebekrenta, net dalinai sugrįžo.

• Energijos ženkliai daugiau.

• Nosis vis geriau veikia.

• Odos būkle jau gerėja.

• Lengvumo ir gaivumo pojūtis kūne.

• Jokių nuskausminamųjų vaistų!

• Pagerėjo atmintis ir dėmesys.

• Skruostai rausvesni.

• Žymiai mažiau riebaluojasi plaukai.

Pasigaminau saldumynų: sumaliau saulėgrąžų sėklas, kelis riešutus, įbėriau sezamo sėklu, įpyliau medaus ir aliejaus, įbėriau saldžiosios ceratonijos miltelių (pirkau specializuotoje parduotuvėje). Viską sumaišiau, suformavau kukulius apvoliojau kokoso drožlėse. Pavadinom “ežiukai”.

Galvoju, kada ateis tas momentas, kai maisto reikės mažiau. Bandau modeliuoti tokį gyvenimo būdą savo būsimojoje sodyboje. Na, vasara dar galiu įsivaizduoti. Bet ką valgyti žiemą? Suprantu, kad nedirbant žiemą kalorijų eikvojasi nedaug (su sąlyga, kad namie šilta), tačiau, vistiek maisto reikia.

Kas lieka ūkininkui iš maisto žiemos metu?

morkos, kopūstai, svogūnai, česnakai, obuoliai, grūdai, riešutai, džiovinti grybai. Na, džiovintos žolelės.

Pratęskit sąrašą, nes baisu darosi!

Dabar nusiperku įvairių daržovių ir vaisių. Žinoma, yra kita pusė - kažin kiek juose sveikatos? O savo užaugintos pamaitins ir kūną ir sielą. Tačiau liūdnoka darosi. Kaip gi tada su pyragais, uogienėm, košėm? Reikia kažkokiu būdų pagamint naują būsimo gyvenimo paveikslą. Nes senajame kvepia pyragais..

Jau apie menesį be mėsos. Nesunku.

Savaitė vien tik žalias maistas “raw food”.

Tikrai nelengva. Įsitikinau, kad tai priklausomybė, nes labiausiai noriu to, kai esu nusiminus, susinervinus.

Per savaitę netekau dviejų kilogramu. Tokio plano nebuvo, tačiau sulieknėjau tik per liemenį, matyt tiesiog valosi organizmas.

Minusai:

• nukritęs svoris (na kažkam tai būtų tik pliusas. Beje, panašu kad tai vienas iš neskausmingiausių būdų pamest nereikalingus kilogramus, nes valgai kiek tik nori, bet ne ką tik nori).

• išbertas veidas, išbertas tragiškai. Kyla spuogeliai ant skruostų, kur jų niekad nebuvo. Nedaug, bet skausmingi. Viska kol kas sumetu tam, kad organizmas valosi ir per oda.

• Prie minusų priskiriu ir tai, kad įprasto maisto vis dar norisi ir kartais net labai. Tačiau niekas nežadėjo kad bus lengva.

Pliusai:

• Daugiau energijos,

• geresnė nuotaika,

• vis dažniau “užplaukianti” meilė pasauliui (na, kai norisi visus apkabinti, kai visi gražūs atrodo)

• atrandu malonumą kvėpuoti per nosį (man chroniškas sinusitas),

• Iš inkstų “byra” smėlis. Nelabai smagu, bet byra be jokių vaistu, gal ims ir visas išbyrės.

• Šviesesni dantys, gaivumo jausmas burnoje (neskaitant dienų kai privalgau svogūno ar česnako. Beje, svogūno beprotiškai norėjosi pirmomis dienomis). Na, dantys gal šviesesni, nes atsisakiau juodos arbatos. Geriu žalios. Kol kas neišsiaiškinau kaip ten su ta arbata, nes ji visgi apdorojama temperatūros. Tačiau arbatų, vaistažolių vartojimas daugelyje kultūrų priskiriama sveikam gyvenimo būdui, tai vis dar gersiu. Beje, žalia arbata tikrai puikiai tonizuoja.

• Daugiau laisvo laiko (gaminu tik dukrai, tačiau retai, ji sutinka gamintis pati, kad man nekiltų pagundos)

• Didžiuojuosi savimi, kad sugebėjau taip išgyventi šią savaitę

Nežinau prie ko priskirt, prie pliusų ar minusų: norisi daugiau pabūti su savimi, labai daug įvairių minčių, idėjų, tačiau, sumaištis.

Valgiaraštis:

• Įvairios sultys. Labai skanu apelsinai, morkos, salierai, obuoliai, špinatai.

• Kokteiliai iš pertrintų vaisių (smoothies). Kiviai plius apelsinai…mmm..

• Visokiausios daržovių mišrainės. Kartais įdedu sūdytų alyvuogių, tačiau nesu tikra, ar jos gamintos šaltai.

• Riešutai, džiovinti vaisiai. Dėl džiovintų vaisių nesu tikra, nes neaiški temperatūra, kurioje buvo džiovinti ar vytinti. Tačiau, jų vartoju tikrai nedaug. Riešutų norėjosi labiau pirmomis dienomis, dabar vis mažiau.

• Mirkytos kruopos. Labai skanu avižų kruopos ( ne dribsniai). Užpili šaltu vandeniu iš vakaro, ryte turi koše. Idealus laiko taupymas.

• Daigintos sėklos.

Orai šyla, kita išeiginė bus skirta sėjimui lauke, tai turėsiu savo žolelių. Gaila, kad čia galima sėti tik į vazonėlius.

Literatūra.

Lietuviškai kaip ir nieko neradau. Gal ne ten ieškau. Tačiau begalė informacijos anglų ir rusų kalbomis:

Čia galima parsisiųsti informacijos rusų kalbą. Viktorijos Butenko knyga mane išties įkvėpė.

Puslapiai anglų kalba čia ir čia.

Šiame puslapyje rasite pagalbą pradedančiajam, viskas surašyta žingsneliais.

Google įvedus “raw food” atrasite daugybę puslapių, asmeninių blogų, kuriuose žmonės dalinasi savo patirtimi, dažnai daugiamete patirtimi apie gyvenimą negaminant maisto. Tiksliau, neapdorojant maisto temperatūra.

Ten pat rasite ir įvairiausių receptų. Tačiau man kol kas patinka valgyti paprastai. Na, bet prireiks, jei turėsiu svečių. Galima pagaminti ir žalių tortų, sausainėlių, saldainių.

Šiame puslapyje galima pamatyt ir užsisakyti dehidratorių - prietaisą, skirta maistui džiovinti nekarštu oru. Taip apdorotas jis nepraranda gyvybės. Daugybėje receptų naudojamas būtent šis būdas pagamint duonelei, sausainiams. Brangokas, sakyčiau, na, bet sutaupysiu.

Opozicija. Na, gal ne visai opozicija, tačiau nuomone žmogaus, kuris ėjo šiuo keliu, tačiau patyrė savo kailių kaip sunku tokiam žmogui bendruomenėje. Šventės, vakarėliai, restoranai - viskas tampa tarsi ne be tau. Be to, lieki nesuprastas. Balta varna. Kam tai svarbu, turėtų susimastyti. Dar jis užsimena apie tai, kad sunku būti tikram ar maistas tikrai žalias. Man irgi sunku šiuo klausimu. Todėl tiesiog stengiuosi nebūti fanatiška ir paranoiška. Bent jau del 95 proc. savo maisto esu tikra ir kol kas to pakanka. Tiems, kurie gyvena savo sodybose ir turi savo maisto ši užduotis paprastesnė.

Jei irgi svajojate apie gyvenimą savo sukurtoje sodyboje, tai www.anastasija.lt ir http://esu.tiems.kam.esu.lt/forum rasite bendraminčių.

Palinkėkit man sėkmės, kelias nelengvas, bet kiekviena diena atneša kažką naujo. Įdomu stebėti savo kūno ir minčių pokyčius. Pradedu suprast kad mes esame ne tik tai, ką galvojame, bet ir tai, ką valgome.